Socialiniame tinkle „Facebook“ tarp gyventojų pradėjo plisti sukčių paskelbtas „konkursas“, kurio nugalėtojų neva laukia neįtikėtinas prizas – namas.
„Mazas namas“ „Facebook“ paskyroje paskelbtame „konkurse“ sukčiai teigia atsitiktiniu būdu atrinktiems nugalėtojams iš viso „padovanoti“ net 5 namus.
„Atrinktams nugalėtojams. Rugsėjo pabaigoje ir iki rugsėjo 28 d. siūlome 5 nemokamus namus, kurie bus apdovanoti atsitiktiniu būdu. Įveskite savo gimimo mėnesį. Pavyzdžiui, „(sausis)“. Sėkmės“, – savo pranešime rašo sukčiai.
Šis sukčių įrašas susilaukė ir itin didelio gyventojų susidomėjimo – į įrašą sureagavo net 2,8 tūkst. vartotojų, po įrašu parašyti net 9,8 tūkst. komentarų, o sukčių „konkursu“ pasidalinta net 7,4 tūkst. kartų.
Tiesa, ne vienas po „konkurso“ įrašu komentuojantis internautas pastebi, kad vien paskelbtame „konkurso“ įraše netrūksta akivaizdžių gramatinių klaidų, kas jau kelia įtarimų „konkurso“ tikrumu.
„Kiek klaidų poroje sakinių, manot tokie beraščiai ką nors dorai reklamuotų?“, – rašo vienas internautas.
Patikimumą mažina ir tai, jog „konkursą“ paskelbusi „Facebook“ paskyra sukurta tik šių metų rugsėjo 24 d., vos kelias dienas prieš paskelbiant itin dosnų „konkursą“.
Internautai taip pat dalinasi, kad, kaip papildomą sąlygą, sukčiai, parašę asmeninę žinutę po jų įrašu pakomentavusiems žmonėms, paprašo, kad „konkurso“ dalyviai pamėgtų jų „Facebook“ puslapį ir pasidalintu „konkurso“ įrašu bent 6 skirtingose „Facebook“ grupėse, tokiu būdu mėgindami suvilioti dar daugiau aukų.
Prašo paspausti nuorodą
Internautai dalinasi, kad sukčių melą dar labiau patvirtina ir tai, jog vėliau piktavaliai dar kartą susisiekia su „konkurse“ dalyvaujančiais žmonėmis ir praneša, kad žmogus neva yra vienas iš konkurso nugalėtojų ir paprašo paspausti jų nurodytą interneto nuorodą.
„Specialus pranešimas jums!! Informuojame, kad Jūsų vardas buvo išrinktas nugalėtoju, nes dalyvavote mūsų renginyje. Ir sveikiname nugalėtojus. (...) Galite atsiimti savo prizą. Mūsų komanda laukia jūsų patvirtinimo. Norėdami užsiregistruoti, spustelėkite žemiau esančią nuorodą“, – sukčių žinutės turiniu socialinėje erdvėje dalinasi žmonės.
Paradoksalu ir tai, jog sukčiai „užtikrina“ žmones, kad tai tikrai nėra sukčiavimas.
„Pastaba: tai 100 proc. nėra sukčiavimas ir registracija nemokama. Po sėkmingos registracijos iš karto atsiųskite savo adresą ir iškart gausite prizą“, – teigia apgavikai.
Policijos atstovas Ramūnas Matonis naujienų portalo tv3.lt žurnalistams patvirtino, kad šis „Facebook“ išplitęs „konkursas“ iš tiesų yra platinamas sukčių.
„Akivaizdu, kad tai yra dar vienas bandymas apgauti žmones ir išvilioti iš jų pinigus“, – teigia R. Matonis.
Policijos atstovas primena, kad pamačius tokio tipo, nerealiai skambančius, skelbimus, nevalia spausti prie jų pateiktų nuorodų, kadangi tokiu būdu gali būti išvilioti žmogaus prisijungimai prie elektroninės bankininkystės.
„Pamačius tokius skelbimus, raginame nespausti nuorodos, perspėti savo draugus, o apie tokius skelbimus pranešti policijai (pvz. policijos virtualiam patruliui)“, – nurodo R. Matonis.
Nuostoliai siekia ir tūkstančius eurų
Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis teigia, kad įprastai, tik paspaudus nuorodą, gyventojai jaudintis neturėtų, tačiau pavojingi gali būti kiti prašomi atlikti žingsniai.
„Jums gali atidaryti suklastotą banko puslapį, kuriame paprašo suvesti banko duomenis. Ir gyventojai kai kurie yra ir nukentėję, kai kurie netgi prarado tūkstančius eurų, į suklastotą banko puslapį suvedę savo banko duomenis“, – dalinasi L. Apynis.
Kitas variantas, anot kibernetinio saugumo eksperto, yra tas, jog gali būti prašoma suvesti savo asmeninę informaciją – telefono numerį, adresą ar asmens kodą, o vėliau sukčiai, dažniausiai siekdami finansinės naudos, gali mėginti iš jūsų ką nors išvilioti.
„Suvedus telefono numerį, jums gali kada nors sukčiai paskambinti ir įtikinti padiktuoti kokią nors kitą informaciją. O tą informaciją vėliau panaudoti prieš jus – mėginti pasisavinti banko prisijungimus ar informaciją, kurią galėtų parduoti juodojoje rinkoje ir panašiai“, – aiškina IT ekspertas.
Gali įdiegti virusus
Tiesa, pavojus gali kilti ir tada, jei paspaudus nuorodą į jūsų įrenginį yra parsiunčiamas dokumentas („Word“ ar PDF) su jame įdiegtais šnipinėjimo virusais.
„Užtenka atidaryti užkrėstą dokumentą ir jeigu nėra papildomos antivirusinės apsaugos, virusas tyliai pasileidžia ir gali šnipinėti ar net pavogti visus išsaugotus prisijungimus naršyklėje“, – teigia L. Apynis.
Jis prideda, kad įdiegtas virusas taip pat gali pavogti asmens naršymo istoriją ir vadinamus „sausainiukus“.
Todėl kibernetinio saugumo ekspertas įspėja, kad pastebėjus neaiškias jums atsiųstas nuorodas – jokiu būdu jų nespauskite.
O, jei abejojate ar nuoroda, ar dokumentas yra saugus, pasak l. Apynio, juos taip pat patikrinti galite ir įvairiuose nemokamuose internetiniuose tinklalapiuose, kurie nustato ar nuorodose ir dokumentuose slypi kenkėjiškos programos. Tiesa, L. Apynis akcentuoja, kad vykdant tokius patikrinimus nereikėtų kelti savo asmeninių failų.
Vieną tokį tinklalapį, rekomenduotą L. Apynio, išbandė ir tv3.lt naujienų portalo žurnalistai, kurie patikrino „konkursą“ rengusių sukčių žmonėms siųstą nuorodą. Buvo nustatyta, kad nuoroda iš tiesų yra kenkėjiška.
„Yra šaltas protas, kritinis mąstymas – kas skamba per daug gerai, tikriausiai yra sukčiavimas“, – primena kibernetinio saugumo ekspertas.
