„Motinos diena bus rami, bet Tėvo dieną, bijau, kraujasiurbiai gali aptemdyti“, – būgštauja Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra. Jis turi vilties, kad dar šiemet kraujasiurbių, Dzūkijoje vadinamų moškėmis, daug nebus. Bet, pranašauja seniūnas, jeigu šiemet į Nemuną neišpylėme „Vectobac“ preparato, kitąmet dzūkai ir jų svečiai tikrai pajus įkyriųjų musyčių antplūdį. G.Tebėros nuomone, kalta bus Aplinkos ministerija, tačiau ši kratosi tokios atsakomybės: esą kraujasiurbių naikinimas – ne jos misija. „Jeigu norite sužinoti mano nuomonę, Aplinkos ministerija, buvusi Aplinkos apsaugos ministerija, niekada neužsiėmė kokių nors rūšių naikinimu. Mašalų ar kitų rūšių naikinimu Aplinkos ministerija neturėtų užsiimti pagal savo prigimtį“, – sako aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis. RESPUBLIKA
Uostininkai neprognozuoja gegužę didelio krovos augimo, nors pernai šis mėnuo Klaipėdos uostui buvo beveik rekordinis. Šiuo metu krovos fronte stebima stabilizavimosi tendencija. Užtat šiemet balandį rinkliavų surinkta šiek tiek daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Klaipėdos uoste, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 7,5 proc. – krauta 896 tūkst. tonų mažiau. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, antroje metų pusėje toks atsilikimas krovos fronte tikrai gali būti sumažintas ar net panaikintas. Šiemet balandį krovos apyvarta maždaug tokia pati kaip ir pernai tą mėnesį – pernai krauta 2,9 mln. tonų, šiemet – 2,8 mln. t, vaizdžiai tariant, tik vienu „Panamax“ tipo laivu mažiau. VAKARŲ EKSPRESAS
Pacientams ligoninėse ne vieta – štai ką pridarė sveikatos reforma. Panaikinus specializuotus skyrius rajoninėse gydymo įstaigose, žmonės vežami į aukštesnio lygio klinikas, kur suteikus pagalbą kad ir naktį išrašomi į namus, nors jie – už šimto kilometrų. Sveikatos apsaugos ministerijos Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyr. specialistės Birutės Kavaliauskienės teigimu, visos pacientui gydymo įstaigoje kylančios problemos yra išsprendžiamos. „Ministerija ne už tai, kad ligoninės būtų paverstos nakvynės namais, bet dėl paciento interesų stebėjimo paslauga turėtų būti suteikiama“, – pabrėžė ji. VAKARO ŽINIOS
Gegužės mėnesį prasidedančio kruizinių laivų sezono uostamiesčio turizmo agentūros laukia su nerimu. Baiminamasi, kad dėl gidų stygiaus gali nepavykti surengti ekskursijų vasarą visiems vienu metu į Klaipėdą gausiai atvykusiems turistams. Gidams už ekskursijas atsilygina ne turistai, o juos aptarnaujančios turizmo agentūros. Pagal individualios veiklos pažymėjimus mokesčiai valstybei bus skaičiuojami nuo gaunamų pajamų. Vilniaus gidų gildijos vadovo ir Lietuvos gidų profsąjungos pirmininko Ričardo Garuolio skaičiavimais, aktyviai dirbančių gidų mokami mokesčiai valstybei padidės apie 17 procentų. Tiek pat sumažės ir jų pajamos, nes ekskursijas organizuojančios turizmo agentūros daugiau mokėti gidams nesiruošia. LIETUVOS RYTAS
Šventosios uoste šiuo metu vyksta parengiamieji darbai laivybos sezono atidarymui. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto kapitono tarnybos darbuotojai atliko rytinės krantinės perstatymo darbus, buvo sumontuoti vadinamieji pirštai. Uosto direkcijos direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės teigimu, šiuo metu prieplaukos jau yra parengtos laiveliams švartuoti. Pagrindinius valymo darbus numatyta atlikti šį mėnesį. Rangovė – UAB „Alvetos karjerai“ – planuoja dirbti ir naktimis, nes darbų vykdymo metu bus stabdoma žvejyba rajone, kuriame gramzdinamas Šventosios uoste iškastas gruntas. VAKARŲ EKSPRESAS
Namai energiją turi gaminti patys, neabejoja ateities namų statytojai. Europos šalys turi bent po vieną tokį aktyvųjį namą, o jo gyventojai nesiskundžia tapę bandomaisiais triušiais. Lietuviai taip pat mėgino sekti šia mada, tačiau statybos įstrigo dėl pinigų trūkumo. Tokie būstai mums per brangūs? Prieš trejus metus pirmąjį energijos nereikalingą namą pastatę danai ketina pradėti masines jų statybas. Lietuvoje mėginta sekti danų pavyzdžiu, deja, statybos įstrigo dėl pinigų trūkumo. Saulėtų dienų Danijoje būna gerokai mažiau nei Lietuvoje. Tačiau tai netrukdo skandinavams pasikinkyti saulę. Pastatas suprojektuotas taip, kad natūrali šviesa čia pasiekia kiekvieną kamputį. Balta spalva dar sustiprina futuristinio namo įspūdį. Nieko keista, kad jo stogo forma nukreipta į pietų pusę. Architektai namo cilindro formos idėją pasiskolino iš saulės laikrodžio, tai tarsi padėka saulei, iš kurios semiama energija namui. LIETUVOS RYTAS
Viešuoju transportu važinėjantys keleiviai piktinasi, kad autobusai, kurių maršrutai vingiuoja atokiau miesto centro ar užmiestyje, yra seni kledarai, tuo tarpu centrinėmis gatvėmis rieda nauji ir gražūs. Nebūtų esą taip pikta, jei skirtųsi ne tik transporto priemonė, bet ir kaina. Vežėjai atkerta, kad mokama už važiavimą – ne už komfortą. „Skundai visiškai nepagrįsti, – su keleivių priekaištais nenorėjo sutikti UAB “Vilniaus viešasis transportas„ generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimantas Markauskas. – Mes irgi ne kartą tokių skundų esame gavę. Tyrėme juos, bet nepasitvirtino. Autobusai prie maršruto nepririšti – koks pakliūva, toks ir veža.“ VAKARO ŽINIOS
