Vokietija praėjusiais metais bendrąjį vidaus produktą (BVP) padidino 1,6 proc. ir to pakako, kad metus baigtų su 18 milijardų eurų biudžeto pertekliumi. Palyginimui visas Lietuvos metų išlaidų biudžetas sudaro 8,3 mlrd. eurų. Toks Vokietijos biudžeto perteklius sudarė 0,1 proc. nuo šalies BVP, o šiais metais perteklius augs į neregėtas aukštumas, nes jau 2015 pusmečio duomenimis jis siekia 0,7 proc. arba auga 7 kartus. Tokie skaičiai liudija, kad Vokietija be vargo išsispręs kilusią pabėgėlių problemą ir dar ženkliai padidins ekonominį augimą šalyje. Būtent tokiais pavyzdžiais turime sekti ir mes, lietuviai, kalbėdami apie savo šalies biudžeto pajamas ir išlaidas.
Vokietija naudą išspaus net iš pabėgėlių
Grįžtant prie Vokietijos gerojo pavyzdžio reikia į viską pažvelgti nuosekliau. Vokietija padarė namų darbus ir šalies finansų ministerijai vadovaujant Wolfgangui Schäublei sugebėjo subalansuoti biudžetą – valstybė išleidžia tiek, kiek surenka, o dabar netgi ir mažiau nei surenka. Prie šios situacijos reikia pridėti, kad Vokietija turi pilną užimtumą – visi, kas nori dirbti ir gali tai daryti, turi darbą. Nedarbo lygis siekia vos 4,7 proc., kai pilnas užimtumas ekonomikoje yra pasiekiamas ties 5 proc. atžyma. Tai reiškia, kad darbuotojų netgi trūksta, o verslas priverstas mokėti vis didesnius atlyginimus, kad pakviestų į darbą daugiau žmonių arba juos išlaikyti.
Esant tokiai puikiai ekonominiai situacijai, Vokietija susidūrė su nauju iššūkiu – karo ir ekonominių pabėgėlių antplūdžiu. Lietuviai dažnai su nuostaba sutinka Vokietijos verslininkų pranešimus, kad pabėgėlių problema nėra visai tokia bėda, kaip ją bandoma nupiešti.
Vokietijos verslininkai šioje situacijoje mato labiau galimybes, o ne problemas. Esmė tame, kad turint biudžeto perteklių Vokietija šią savaitę prabilo, kad kitais metais skirt 6 mlrd. eurų papildomoms išlaidoms, kad integruoti pabėgėlius į savo šalį. Net dvigubai didesnė suma šiais šaliai nebūtų problema, nes ji turi perteklinį biudžetą. Būtent dėl tokios biudžeto padėties prasideda visas situacijos grožis.
Esant subalansuotam biudžetui didinant valstybės išlaidas gaunamas efektas, kad visa ta suma realiai prisideda prie BVP augimo – šis efektas vadinamas subalansuoto biudžeto multiplikatorius. Todėl pabėgėlių problema Vokietijai gali išvirsti į ekonominį proveržį. Valstybė didina išlaidas nedidindama mokesčių, nes naudoja perteklių. Papildomos išlaidos didina darbo vietų skaičių, sukuria pridėtinę vertę, kadangi darbuotojų ir taip trūksta, tai naujai atvykstantys žmonės reikalingi toms vietoms užimti. Verslas ne tik gauna papildomų valstybės užsakymų už 6 mlrd. eurų, bet lygiagrečiai išplečia vartotojų bazę bent planuojamais 800 tūkst. vartotojų, kurie dirba šalyje ir išleidžia šalyje pinigus.
Su pabėgėliais susitvarkys tik turtingiausi
Ko iš šios situacijos gali pasimokyti lietuviai? Visų pirmą vieną kartą reikia griežto požiūrio į valstybės finansus ir nebėgti priešais vežimą bandant pataikauti daugeliui visuomenės grupėms ir vis daugiau skolinantis. Reikia sekti gerais pavyzdžiais – visų pirma pasiekti subalansuotą biudžetą, antrą sukaupti tam tikrą perteklių, kurį vėliau tvariai būtų galima leisti staiga iškylančioms problemoms spręsti, kurioms net ir atsiradus jos virstų ne problemomis, o papildomais vitaminais ekonomikai.
Vokietija puikus pavyzdys, kaip Keinsistinės ekonominės mokyklos teorijomis besivadovaujantis finansų ministras Wolfgangas Schäuble sugeba šalį vesti į priekį net ir egzistuojant globaliam iššūkiui. Tačiau kurti puikius pavyzdžius nėra lengva – reikia daryti sunkius namų darbus.
Wolfgangą Schäuble aršiai kritikavo įžymūs ekonomistai, tarp kurių buvo ir Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmmanas. Pastarasis stipriai kritika diržų veržimosi politiką ir kaip tik skatino Vokietiją išlaidauti skolinantis ir išvesti Europą iš krizinės situacijos, tačiau dabar aišku, kad globalinių iššūkių apimtys gali augti ir juos įveiks tik pasiruošę ir finansus susitvarkę dalyviai. Lietuvai, kuriai tik prasideda nauji iki šiol nematyti iššūkiai dėl tautų kraustymosi problemos reikėtų susiimti ir pradėti tvarkytis savo finansus jau dabar, kad ateityje galėtų finansuoti integracines programas ir kitus augančius iššūkius geopolitiniame kontekste.
