Konferencijoje dalyvavusi humanitarinių moklsų daktarė, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė pristatė opiausias žmogaus teisių problemas.
„Šiandien ryte pristatyta žmogaus teisių stebėjimo instituto apžvalga parodė, kad iš tikrųjų situacija yra labai dramatiška. Apie 90 procentų atsakiusiųjų teigia, kad jie net nesikreipia kuomet yra pažeidžiamos jų teisės, nes nesitiki, kad tos teisės būtų apgintos. Ir nevyriausybinės organizacijos yra kaip ir vienintelė likusi viltis šitiems žmonėms“, – konstatavo M. Jankauskaitė.
Taip pat pastebima visuomenės sąmoningumo stoką žmogaus teisių klausimais, didėja pažeidžiamumas įvairių visuomenės grupių, kurios nėra deramai apginamos.
„Didelį nerimą kėlė ir tebekelia radikalizmo tendencijos, kurios vis stiprėja. Taigi, šios susikūrusios koalicijos tikslas – stebėti žmogaus teisių, lygių galimybių ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą, viešinti žmogaus teisių pažeidimus, stebėti, kokius sprendimus priima valstybės institucijos, daryti šioms institucijoms tokį poveikį, kokį leidžia daryti mūsų kompetencija ir galios“, – konferencijos metu Žmogaus teisių organizacijų koalicijos tikslus pristatė M. Jankauskaitė.
„Viena iš opiausių, struktūrinė problema, kuri paskui save tempia visą kitą pluoštą problemų yra tai, kad jau 5 metai vengiama priimti sprendimą dėl platų mandatą turinčios, aktyvios ir glaudų ryšį su pilietine visuomene palaikančios nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimo, kuri vertintų padėtį ir padėtų formuoti žmogaus teisių politiką.
Kuomet diskriminacijos politikai nėra teikiamas deramas dėmesys – jos reikšmė toliau smunka ir pažeidžiamų grupių situacija blogėja. Tie, kas negerbia žmogaus teisių, jaučiasi nevaržomi ir tuomet mes, aišku, matome, kad nepagarbos žmogaus teisėms retorika tampa praktiškai norma tiek viešajame diskurse, tiek ir politiniame diskurse“, – sakė humanitarinių mokslų daktarė M. Jankauskaitė.
Taip pat nerimą kelią antisemitinių tendencijų stiprėjimas, neonacizmas, kitos neapykantos kurstymo tendencijos. Ypač ryškiai pastebimos internete, tačiau praktiškai nebaudžiamos.
Be to, nesprendžiamos žmonių su negalia problemos, stringa Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas. Valstybė ratifikavo šią konvenciją ir įsipareigojo užtikrinti lygiateisį žmonių, turinčių negalią, naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Tačiau konvencijos įgyvendinimas nesulaukia politinės valios.
Pasak M. Jankauskaitės, ypač sudėtinga psichinę ir proto negalią turinčių žmonių situacija. Daugiau nei 6 tūkstančiai šių žmonių gyvena uždarose socialinės globos institucijose, nors Lietuvoje buvo priimta deinstitualizacijos politika. Neįgyvendinamas patvirtintos neįgaliųjų socialinės integracijos 2013-2019 metams programos nuostatos.
„Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų yra tarp labiausiai diskriminuojamų grupių Lietuvoje“, – teigė M. Jankauskaitė.
LGBT bendruomenės situacija
Lietuvos psichologų sąjungos nuomone: draudimas viešoje erdvėje kalbėti apie LGBT grupės (lesbietės, gėjai, biseksualai ir translyčiai asmenys) žmonių patiriamus sunkumus dėl stigmos ir diskriminacijos, o taip pat skatinti jų supratimą bei priėmimą, neigiamai veikia nepilnamečių emocinę, dvasinę ir psichinę raidą. Tačiau LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešos informacijos poveikio įstatymas padaro šią informaciją visiškai neprieinamą nepilnamečiams visuomenės nariams.
„Translyčiai asmenys yra labiausiai diskriminuojama ir pažeidžiama LGBT grupės dalis. Lietuvoje teisinėje sistemoje ji neegzistuoja išvis – teisinė lytinės tapatybės kategorija, todėl joks įstatymas, įskaitant lygių galimybių įstatymą, faktiškai nedraudžia translyčių asmenų diskriminaciją.
2013 metais atliktas ES pagrindinių teisių agentūros tyrimas parodė, kad 60 procentų translyčių asmenų Lietuvoje per pastaruosius 5 metus patyrė fizinę arba seksualinę prievartą. O 55 procentai susidūrė su diskriminacija ir priekabiavimu dėl savo lytinės tapatybės per pastaruosius 13 mėnesių. Tačiau pagal baudžiamojo kodekso nuostatas transfobinis smurtas ir užgaulūs komentarai nėra laikomi neapykantos nusikaltimais“, – pasakojo humanitarinių mokslų daktarė.
Moterų teisės
„Šalyje vangiai sprendžiama pandemijos mastus įgijusi smurto prieš moteris problema. Neužtikrinama, kad būtų taikomos efektyvios ir atgrasančios bausmės smurtautojams, praktiškai nėra vykdomo sisteminga smurto prevencija, pagalbos smurtą išgyvenusioms moterims priemonės finansuojamos neadekvačiai, pagalbos lytinę prievartą patyrusioms moterims sistema neatitinka net minimalių Europos tarybos reikalavimų – mes iš viso neturime tokios infrastruktūros, nėra rengiami specialistai, kurie galėtų padėti šitą smurtą (lytinę prievartą – red. past.) patyrusioms aukoms.
Vilkinamas Stambulo konvencijos ratifikavimas, pasirodo, kad valstybė vengia atsakomybės šalinant smurtą socialinės lyties pagrindu. Lietuvoje, XXI amžiuje kyla reali grėsmė netekti moterims reprodukcinių teisių, o jų atstovavimas sprendimų priėmime rodo, kad demokratija yra selektyvi ir nekokybiška“, – įvardijo moterų patiriamas problemas M. Jankauskaitė.
Romų diskriminacija
Taip pat M. Jankauskaitė konferencijos metu pasakojo: „romų bendruomenė – didžiausią diskriminaciją patirianti bendruomenė, su ja susiduriama absoliučiai visose gyvenimo srityse ir visais gyvenimo tarpsniais. Romų moterys patiria daugialypę diskriminaciją: tiek dėl savo etniškumo, tiek dėl to, kad yra moterys, dėl savo amžiaus, tautybės, negalios, statuso, smurto problemos labai didelės. Prie šio neigiamo romų įvaizdžio labai smarkiai prisideda visuomenės informavimo priemonės, kurios tikrai neskatina romų kultūros pažinimo ir pagarbos šiai grupei ugdymo.“
„Problema tame, – sakė M. Jankauskaitė, kad lygių galimybių ir nediskriminavimo politika atiduota vienai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, nors ši problematika apima daugybę sričių – pradedant švietimu, baigiant vidaus reikalais. Todėl itin svarbu, kad nediskriminavimo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų plano projektas būtų priskirtas ne ministerijos atsakomybei, o laikomas ir patvirtintas Lietuvos vyriausybės lygiu.“
