Valstybinių miškų urėdijos (VMU) komunikacijos specialistė Iveta Janušauskaitė sako, kad šiuo metu dėl išaugusios paklausos, malkinės medienos kainos yra stipriai pakilusios – beveik dvigubai, lyginant su praėjusiais metais.
„Pastaraisiais metais pastebimas visų žaliavų brangimas rinkoje tiek naftos, tiek dujų, tiek elektros, natūralu, kad ir medienos paklausa yra išaugusi, o tai sąlygoja ir medienos kainų augimą“, – sako I. Janušauskaitė.
Anot VMU komunikacijos specialistės, medienos sektorių stipriai paveikė ir įvestos sankcijos medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Artimiausioje perspektyvoje didelių kainų pokyčių nenumatome“, – tikina I. Janušauskaitė.
Nors malkų kainos augo visoje Lietuvoje, pasak VMU komunikacijos specialistės, skirtinguose regionuose galima pastebėti kainų skirtumus.
„Kainos regionuose skiriasi dėl skirtingos konkurencinės aplinkos (vietinių medienos perdirbėjų skaičius, konkuruojančių pirkėjų skaičius, atstumas iki medienos paskirties vietos, transportavimo kaštai ir kt.)“, – pabrėžia I. Janušauskaitė.
I. Janušauskaitės teigimu, aukščiausia 2022 m. II pusmečio vidutinė svertinė kaina pagal pusmetinio aukciono rezultatus buvo Biržų ir Joniškio regioniniuose padaliniuose, o žemiausia – Švenčionėlių, Druskininkų, Varėnos regioniniuose padaliniuose.
Privatininkai galėtų aprūpinti pigesnėmis malkomis, bet yra trikdžių
LMSA pirmininkas Algis Gaižutis teigia, kad privačių miškų savininkai taip pat galėtų daugiau prisidėti prie gyventojų aprūpinimo malkomis, jeigu būtų mažiau biurokratinių trikdžių bei perteklinės kontrolės.
„Privačių miškų savininkams priklauso beveik pusę šalies miškų. Tik reikėtų, kad ir valdžia sakytų: eikite ir ruoškitės, nes žiema bus sunki. Mes turėtume pasirūpinti savais ištekliais, o ne gyventi žaliomis fantazijomis. Privatūs miškai – šaltinis, iš kurio būtų galima pasigaminti medienos, o padidėjus pasiūlai, sumažėtų ir kainos. Šiuo metu labai sudėtingas leidimų išdavimo procesas. Aplinkos ministerija žada supaprastinti tvarką, tačiau, kaip matyti iš projektų, išlieka daugybė biurokratinių reikalavimų“, – sako A. Gaižutis.
LMSA pirmininkas primena, kad Lietuvoje miškų savininkams yra taikomos ekonominės sankcijos už ūkinę veiklą miškuose. Nuo 2015 m. pradėjo galioti 5 proc. mokestis nuo galutinės pardavimo kainos. A. Gaižutis pastebi, kad parduodant biokurą, šis mokestis nėra skaičiuojamas.
„Tai keistas, miškų savininkų nemotyvuojantis dalykas. Iš valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės pareigūnai perkelti į Aplinkos apsaugos departamentą. Dabar jie laksto paskui miške dirbančius žmones ir išrašinėja baudas už išvažinėtas vėžes, atseit sugadintą miško paklotę, nors ta plyna kirtavietė bus ariama vagomis ir sodinami medeliaiׅ, – problemas vardija A. Gaižutis. – Labai daug aplinkosauginių apribojimų. Yra ir daugiau problemų, pavyzdžiui, jei per nuosavą mišką eina numeriu pažymėtas kelias, reikia susimokėti kelininkams už galimybę sandėliuoti šalikelėje savo žemėje medieną po 7 eurus už dieną. Reikia atskiro leidimo pakrovimui. Visa tai, be abejo, didina tiek malkų, tiek ir biokuro kainas.“
LMSA pirmininkas primena, kad vasarą po vykusio pasitarimo „Dėl biokuro žaliavos didinimo iš privačių miškų galimybių ir veiklos sąlygų gerinimo“ buvo surengtas išplėstinis Valdybos posėdis, kurio metu asociacijos nariai pateikė apibendrintas pastabas bei pasiūlymus. Buvo siūlyta spręsti biokuro žaliavos teikimo didinimo iš privačių miškų ir veiklos sąlygų gerinimo trikdžius, kurie atgraso privačių miškų savininkus nuo aktyvesnio miškininkavimo savo valdose.
Aplinkos ministerija į siūlymus atsižvelgė, tačiau pakeitimai dar nėra priimti
Aplinkos viceministras Danas Augutis išsakė savo poziciją dėl LMSA pateiktų siūlymų:
„Aplinkos ministerija atsižvelgė į LMSA siūlymą ir kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl ilgalaikės informacinės kampanijos žiniasklaidos kanalais organizavimo, siekiant skatinti privačių miškų savininkus intensyviau šalinti pažeistus medžius, susitvarkyti miškus ir gauti papildomų pajamų paruošus biokuro žaliavą.“
D. Augučio teigimu, Valstybinė miškų tarnyba įsipareigojo tai daryti. Taip pat, atsižvelgiant į LMSA siūlymus, bus supaprastinta tvarka tarpiniams kirtimams, t. y. miško retinimo tikslais, ir atrankiniams sanitariniams kirtimams vykdyti. Pranešimų priėmimo apie ketinimus kirsti mišką minėtais tikslais Valstybinėje miškų tarnyboje terminas bus sutrumpinamas nuo 15 iki 5 dienų. Taip pat užteks pranešimo priėmimo, nebereikės papildomai tam gauti Valstybinės miškų tarnybos pritarimo.
„Primename, jog privačių miškų savininkai po 3 kubus iš hektaro ir dabar gali kirsti savo reikmėms. Medžiai sausuoliai kertami be leidimo. Dalis kitų LMSA siūlymų yra susiję su įstatymų pakeitimais, ir tam yra reikalingos platesnės diskusijos su ekspertais. Apie visa tai LMSA buvo informuoti Aplinkos ministerijos raštu 2022 m. rugsėjo 21 d.“, – paaiškina aplinkos viceministras.
LMSA pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad Aplinkos ministerijos ketinimus, atsižvelgti į LMSA pateiktus pasiūlymus, vertina teigiamai.
„Kai reguliacinės aplinkos ir biurokratinių perteklinių suvaržymų pakeitimai bus priimti, po to bus realūs pokyčiai ir pasiūloje biokuro žaliavos iš privačių miškų. Kaip greitai tai įvyks – sunku nuspėti. Bet pats pripažinimas, kad yra taisytinų dalykų, ir pažadas, atsisakyti bereikalingų suvaržymų, jau gerai. Tik koks rezultatas bus – galėsime aptarti, kai žadami pakeitimai bus padaryti. Iki šiol daugiausiai buvo taip, kad „lengvinant“ reguliavimą taisyklės tapdavo tik griežtesnės ir komplikuotesnės. Galgi šį kartą bus kitaip“, – svarsto A. Gaižutis.
Teksto autorė: praktiką atliekanti žurnalistė Sniežana Juckevič.
