Štai pavyzdys. Palangos kavinėje patiekalas parduodamas už 12 Eur, o VMI deklaruodamas pajamas verslininkas nurodo, jog patiekalas kainavo vos 3 Eur.
Kai kavinėje už sulčių stiklinę sumokama 1 Eur ar 2 Eur, mokesčių inspekcijai nurodoma, jog už gėrimas kainavo vos 30 centų.
Skaičiuojama, jog per kelis šių metų mėnesius, maitinimo įstaigų savininkai nuslėpė apie 2 milijonus eurų.
200 proc. antkainis
Mokesčių inspektoriai gegužės – birželio mėnesiais pajūryje patikrino per 100 kavinių.
„Jei kalbėtume apie pajūrio kurortus (Palangą, Šventąją, Neringą), šiemet gegužės – birželio mėn. iš viso atlikti 24 operatyvūs patikrinimai, kurių metu nustatyta 15 pažeidimų, iš jų 8, kai buvo neišduotas kvitas ir kasoje neatitiko pinigai.
Nustatomų pažeidimų pobūdis, kaip ir kasmet, beveik nesikeičia – kvito neišdavimas, buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai, kasos aparatų eksploatavimo tvarkos pažeidimai, nustatyta ir neregistruotos veiklos bei nelegalaus darbo atvejų“, - Tv3.lt teigė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas.
Verslininkai teikdami duomenis VMI, nurodo kur kas mažesnes patiekalų kainas, negu už juos sumokėjo klientai. Deklaruodami pajamas ir mokėdami mokesčius jie nurodo, kad patiekalai kainuoja vos kelis eurus, o gėrimai – keliolika centų.
„Vertinant aukščiausios rizikos „balus“ surinkusių įmonių teikiamus duomenis, galima preliminariai teigti, jog, be kita ko, dalis įmonių oficialioje buhalterijoje vidutiniškai nurodo vos 50 proc. prekių/patiekalų antkainį, kai VMI mato, kad iš tikrųjų jis siekia apie 200 proc. Minėtas pavyzdys su patiekalu“, - sakė A. Morkūnas.
PVM atotrūkis
„Vienas iš tokių rodiklių - PVM „atotrūkis“. Jo vertinimas atsispindi ir VMI sudarytuose PVM atotrūkio žemėlapiuose. Taip pat sąlyginai mažas deklaruotas pardavimų ir pirkimų santykis (mažesnis pardavimų / pirkimų santykis leidžia įtarti pajamų nedeklaravimą, dirtinai padidintas įsigytų prekių ir paslaugų kainas).
Nustatant rizikos dydį svarbus rodiklis yra vidutinis darbo užmokestis (VDU) – rizikos grupei priskiriamų įmonių VDU dažnai yra mažesnis už kitų mokesčių mokėtojų toje apskrityje.
Be šių rodiklių, vertinami ir kiti - veiklos pelningumas (pasitaiko atvejų, kai ji vykdoma net nuostolingai), sumokėta mokesčių suma (vertinant tenkančią vienam pardavimų eurui)”, - dėstė A. Morkūnas.
Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą Lietuvoje šiuo metu vykdo per 2 tūkst. įmonių. Po atliktos analizės pirmajame etape į mokesčių inspekcijos akiratį pateko 194 mokesčių mokėtojai, kurių rodikliai gerokai atsiliko ir sukėlė pagrįstų abejonių dėl galimo mokesčių vengimo.
„Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad VMI akiratyje yra ne vien Palangos, bet visos šalies viešojo maitinimo įmonės. Atitinkamai ir priemonės, kurios taikomos siekiant sumažinti pajamų neapskaitymo bei mokesčių vengimo mastą šiame sektoriuje, yra orientuotos į visos šalies viešojo maitinimo sektorių”, - tv3.lt komentavo A. Morkūnas.
Kviečiasi į pokalbius
Anot pašnekovo, šiuo metu vykdoma atrinktų įmonių stebėsena, jos sulaukė laiškų, pildė klausimynus, kuriuose turėjo paaiškinti kai kuriuos veiklos rodiklius; įvertinus įmonių pateiktus duomenis, jų vadovai kviečiami į pokalbius.
Neva VMI visų pirma siekia bendradarbiauti ir leisti įmonėms pačioms pasitaisyti, o ne jas bausti. Patirtis rodo, jog VMI veikloje taikomas modelis „įspėjau – pasirink“, kai įmonėms yra siunčiami laiškai arba jų vadovai kviečiami pokalbio, duoda apčiuopiamų rezultatų.
Be jau minėtų priemonių (stebėjimo/kontrolės), kurios taikomos minėtai įmonių aibei, VMI kaip ir kasmet yra numačiusi ir nuosekliai atlieka įprastus kontrolės veiksmus apskrityse.
„Pernai šalies viešojo maitinimo įmonėse buvo atlikta daugiau kaip 430 kontrolės veiksmų, kurių metu nustatyta daugiau kaip 300 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių bei nustatyta 417 pažeidimų.
58 proc. visų nustatytų pažeidimų sudaro pažeidimai, susiję su kasos darbo organizavimu: kasos kvito neišdavimas, perteklius EKA kasoje, kasos operacijų tvarkos pažeidimai ir kt.” - aiškino A. Morkūnas.
Įspėja klientus
Galimus verslininkų sukčiavimo atvejus, gali pastebėti ir maitinimo įstaigų lankytojai. Apie galimus sukčiavimus maitinimo įstaigose byloja ir klientams atnešami ranka rašyti čekiai.
„Mūsų patarimas gyventojams, kurie lankosi viešojo maitinimo įstaigose, - atidžiai stebėkite, kokį kvitą gaunate už paslaugą ir reikalaukite galutinio, t. y. fiskalinio kvito (jame yra speciali žyma), o negavę informuokite apie tai VMI jums patogiausiu būdu.
VMI ypač vertina atsakingą gyventojų požiūrį į pastebėtus galimus pajamų neapskaitymo atvejus ir mums teikiamą informaciją apie juos tiek pasitikėjimo telefonu 1882, tiek kitais būdais. VMI tokius atvejus ir gautus duomenis nedelsiant įvertina bei priima sprendimus dėl tolimesnių kontrolės priemonių”, - sakė A. Morkūnas.