• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su  „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais - „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis - Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė.

251

Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su  „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais - „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis - Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė.

REKLAMA

Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.

Kalbant apie Vilniaus mafiją galima pajusti, kad sostinės nusikaltėliams svarbiausia buvo pinigai. Kauniečiai tuo metu dar laikėsi nerašytų banditų kodekso taisyklių - turėjo savo garbės kodeksą, buvo galima pasitikėti jų garbės žodžiu. Išskirtinius faktus apie Kauno „Daktarų“ gaują 2003-siais surinko ir aprašė kriminalinių naujienų laikraštis „Akistata“.

„Daktarai“ - nebe karaliai?

Visi stambiausieji Kauno nusikaltimai siejami su Henriku Daktaru, jis laikomas Kauno kriminalinio pasaulio autoritetu. Ar taip yra ir dabar, reikėtų suabejoti. Pats H. Daktaras, grįžęs iš kalėjimo, ne kartą sakė, kad jaunimas yra neprognozuojamas ir neklauso senių. Kuriam laikui iš aktyvaus gyvenimo teisėsaugininkams pašalinus Henytę, gyvenimas mieste nesustojo.

REKLAMA
REKLAMA

Ir toliau buvo plėšiami žmonės, vagiami automobiliai, žudomi "torpedos" ir mažesnio ar aukštesnio kalibro grupuočių vadai bei vadukai. Žodžiu, vyko kova dėl turto ir dėl valdžios. Kriminogeninei situacijai Laikinojoje sostinėje - kaip dažnai vadinamas Kaunas - įtaką darė jaunesni nusikaltėliai, kurie, be jokių abejonių, pretendavo ir į Kauno šešėlinio gyvenimo vadus.

REKLAMA

Tai, kad išėjus Henytei iš kolonijos buvo padegtas jo motinai priklausantis namas Vilijampolėje, o dar anksčiau - prestižinis butas Laisvės alėjoje, ar nerodo, kad nauji vadai nori senajam Kauno "valdovui" parodyti jo vietą.

Ir vis dėlto kas toks yra Henrikas Daktaras, pravarde Henytė (tuomet 46 m. - aut. past.)? Daug tiesos apie jį atskleidė kiek anksčiau mūsų laikraščiui davęs interviu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Algimantas Kliunka.

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu vidurnaktį prižadinto kauniečio paklaustum, kas yra "daktarai", tikriausiai nemąstytų apie stomatologus, ginekologus ar terapeutus. Tikram kauniečiui šis žodis pirmiausia asocijuotųsi su nusikalstama grupuote arba "Daktarų" šeima. Dar vienas dalykas, dėl kurio šimtu procentų garantuotas kiekvienas tikras kaunietis, - "daktarai" buvo, yra ir bus.

Tarsi kokia miesto vizitinė kortelė ar privalomas atributas. Ta proga netgi sukurtas mitas: Henytė laisvėje - Kaune ir Užliedžiuose, kur gyvena garsusis "daktaras", tvarka ir ramybė. Tokiu stabu Henriką Daktarą padarė žiniasklaida. Kai buvo išleistas iš kolonijos, jį kaip didžiausią žvaigždę pasitiko fotoaparatų ir kamerų miškas. Kol vyras buvo už grotų, žmona Ramutė žiniasklaidininkus vedžiojo po garsiąją šeimos "pilį" ir džiaugėsi puikiai įrengta virtuve, bet neužmiršdavo priminti, kad niekaip neišgalinti apšildyti viso namo, todėl priversta glaustis keliuose kambarėliuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išvaizdžiam, nuolat besišypsančiam Henrikui buvo priprašyta daug visokių jo atliktų žygdarbių, apie jį rašoma kaip apie kokį "svieto" lygintoją, kuris skriaudžia tik turtinguosius ir padeda vargšams. Ir mūsų redakcija yra gavusi ne vieną laišką, kuriame vargšai prašo paguodos ir prašo laišką perduoti H. Daktarui. Toks geraširdžio "svieto" lygintojo įvaizdis daug prisidėjo ir prie to, kad Henriko sūnus Enrikas buvo išrinktas į Kauno tarybą. Iki šiol niekam nežinomas vaikinukas išplaukė į visuomenę ant tėvo pečių.

REKLAMA

Visuomenei smalsu, kaip gyvena nusikalstamo pasaulio elitas. Ypač kai parodomas sportiškas, gražus ir netgi šiek tiek humaniškas daugiavaikis tėvelis. Tačiau yra žmonių, kurie matė Henytę ir kitokį.

Pradžioje - smulkūs kriminalai

Vilijampolės "Daktarai" savo veiklą pradėjo nuo smulkių kriminalų. Pats Henrikas (Henytė) 10 mėnesių bausme pirmą kartą buvo nuteistas kalėti 1976 metais už smulkų chuliganizmą. Jau kitais metais H. Daktaras nuteisiamas už piktybinį chuliganizmą.

REKLAMA

O po dešimties metų "Daktarai" tapo viena geriausiai organizuotų gaujų. Plėšdavo garažus, vėliau ėmėsi bene turtingiausio tais laikais sluoksnio - lapių fermų šeimininkų. Kadangi žvėrelių augintojai laputes ir kitokius švelniakailius gyvūnėlius dažnai augino nelegaliai, tai apiplėšti ir į miliciją ne visada išdrįsdavo kreiptis.

Bet 1987 metais Henrikas už plėšimus buvo nuteistas 8 metams laisvės atėmimo ir iškeliavo į Sibirą. Po 3 metų H. Daktaras, kalbama, kad papirkęs rusų teisėsaugos valdininkus, grįžo į Kauną. Kaip tik į socializmo laikais užgyvento turto dalybas. Manoma, kad būtent privatizavimo metu H. Daktaro grupuotė ir jis pats susikrovė milijonus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Oficialiai privatizavimui Kaune vadovavo Zenonas Kaminskas, tačiau viską sprendė neoficialus privatizavimo komisijos pirmininkas "Daktarų" atstovas, H. Daktaro giminaitis Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas. Verslininkai, norėdami įsigyti parduotuves, fabrikus ar net paprasčiausius kioskus, pirmiausia turėjo susimokėti "šeimoms", o tik po to dalyvauti aukcionuose.

Bet tai buvo tik formalumas. Už nedidelės parduotuvės privatizavimą nusikaltėliai gaudavo apie 10 000, už stambesnių - iki 100 000 JAV dolerių. Labai pelninga veiklos sritis buvo ir pinigai, gauti už reketą arba vadinamąjį stogą.

REKLAMA

Tie iš privatizavimo ir reketo uždirbti pinigai būdavo investuojami į legalų verslą, o aplink Kauną augo "daktarų" pilaitės. Pats Henytė dvarą pasistatė Kauno rajone, Užliedžiuose.

1992-1993 metai, teisėsaugininkų nuomone, buvo nusikaltėlių grupučių formavimosi metai. Nusikaltėliai tais metais vienijosi aplink lyderius, susiformavo "šeimos". Neapsieita ir be šūvių. Vos gyvas liko ir pats Henytė.

REKLAMA

Pasikėsinimas

Spalio 7-osios rytą prie "Vilijos" restorano privažiavo juodas BMW. Iš jo iššokę keturi vyrai ramiai įėjo į restorano pagalbines patalpas ir iš pistoleto bei automatų nušovė penkis žmones. Kulkos tikriausiai buvo skirtos ne jiems. Tą dieną tose patalpose buvo susirinkę apie 10 žmonių.

Jiems besikalbant pro kabineto duris galvą kyštelėjo nematytas vyriškis ir tuoj dingo. H. Daktaras, lyg nujausdamas kažką negero pakilo ir pasakė, kad pokalbį baigs kitame kabinete. Su juo išėjo ir A. Laurinavičius (Luras), V. Gudzinskas (Guzas) ir V. Siaurusevičius (Siauras). Po 20 sekundžių ir nuaidėjo šūviai, sprogo granatos. Penki vyrai liko gulėti ant grindų, o grupuotės įžymybės liko gyvos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sprogimas "Vilijoje" siejamas su vienu kavinės šeimininku - R. Ganusausku (Mongolu), tuo pačiu, kuris vadovavo privatizavimui. Tuo metu, kai Kaune aidėjo šūviai, jis ilsėjosi Bulgarijoje. Mongolas paskutiniu metu nepatiko Henytei: jis buvo pradėjęs vartoti narkotikus, be to, sužinota jog R. Ganusauskas ir dalį turto ėmė slėpti. Bijodamas, kad gali būti pašalintas iš "šeimos" Mongolas pirmas ėmėsi žygių. Viršūnėlės sunaikinti jam nepasisekė, o pats netrukus dingo visiems amžiams.

REKLAMA

Oficialus reketas

Niekam ne paslaptis, kad alkoholio prekybos verslas priskiriamas pelningiausiai grupei. A. Kliunka „Akistatai“ pasakojo, kad į Generalinę prokuratūrą atvykęs S. Čiapas ilgas valandas sėdėjo braižydamas alkoholio platinimo (distribucijos) schemas ir pasakodamas, kokią nusikalstamą veiklą vykdė Kauno "Daktarai".

Sigitas Čiapas, buvęs etatinis KGB darbuotojas, laisvoje Lietuvoje tapo verslininku, vienu tuometinių alkoholio prekybos magnatų, "Agoros" firmos prezidentas. Pagal S. Čiapą, H. Daktaras su kitais sukūrė tokią galingą tarpininkų asociaciją ir netgi sugebėjo parengti nuostatus, jog iš gamyklų gėrimus platinimui gali imti tik tos bendrovės, kurios įstoja į šią asociaciją. Nori pardavinėti alkoholį - stok į asociaciją, mokėk mokesčius. Oficialus reketas, ir tiek.

REKLAMA

S. Čiapas atskleidė dar ne vieną tuometinę aferą. Pasak jo, asociacijos distributoriai paimdavo iš gamyklų gėrimų ir už juos nesumokėdavo. Kad visos pusės būtų patenkintos ir kuo ilgiau nesiskųstų, pelnas būdavo dalinamas į tris dalis: asociacijai, distributoriams ir gamyklos direktoriui. Vėliau Generalinės prokuratūros ONKT departamente buvo gimęs ne vienas projektas, kaip panaudoti S. Čiapo informaciją, bet netrukus kauniečiai suuodė, kad Sigitas bendradarbiauja su teisėsauga.

REKLAMA
REKLAMA

Areštas

Kol Generalinės prokuratūros pareigūnai plušo su S. Čiapu, "daktarai" lyg niekur nieko dirbo, platino alkoholį, retkarčiais lyg tarp kitko pašniukštinėdami, ar jau verta susirūpinti savo saugumu. Galų gale Kauno nusikaltėliams, matyt, pabodo S. Čiapo žaidimai ir prokuratūra gavo informaciją, kad pasamdytas žmogus susprogdinti S. Čiapui.

Taip jau sutapo, kad tuo metu laikraščiai aprašė, kad Kaune, restorane "Vilija", sutinkant Naujuosius H. Daktaras pliaukštelėjo dainininkei Džordanai Butkutei. Dainininkei ant veido buvo matyti mėlynės, iš pradžių ji apie terorizavimą noriai pasakojo žurnalistams. Vėliau, pamačiusi, kad su Henyte net ir pripažintai dainininkei nevalia juokauti, sušvelnino savo parodymus. Bet prokurorai jau buvo nusprendę tuo pasinaudoti.

- Sukvietėme skubų pasitarimą: reikia suimti Henytę! - prisiminė Algimantas Kliunka. - Kauno apygardos prokuratūros paprašėme, kad šeštadienio rytą pakviestų H. Daktarą pasikalbėti.

H. Daktaras, anot prokuroro, nieko bloga neįtarė ir į prokuratūrą atėjo šventiškai nusiteikęs, mat ruošėsi su šeima važiuoti į Sartus. Bet nenuvažiavo. Keli automatais ginkluoti pareigūnai griebė Henytę ir atvežė į Vilnių.

Informatoriaus neišsaugojo

Pirmas A. Kliunkos rūpestis buvo paskambinti informatoriui: "Klausyk, Čiapai, suėmėme Henytę. Reikia pradėti saugotis!"

REKLAMA

Lietuva anuomet dar neturėjo beveik jokios patirties, kaip turi būti saugomi ypač svarbūs liudininkai. Jau buvo priimta liudininkų apsaugos programa, bet ji dar neveikė, nes nebuvo skirta beveik jokio finansavimo, nesukurta ir tai turėjusi daryti struktūra.

O ir pats S. Čiapas pasitikėjo savo jėgomis. "Nieko tokio, - sakė verslininkas, - mane saugo mano paties samdoma apsauga". Ir tada S. Čiapas padarė dar vieną lemtingą klaidą. Prokurorui pareiškęs, kad "žiniasklaida yra didelė jėga", nutarė pasipriešinti. Jis manė, kad jeigu spaudai papasakos, jog H. Daktaras suimtas tik pagal jo parodymus, niekas nedrįs jo nė pirštu paliesti.

Tačiau atsitiko visai kitaip. Beveik iš karto po viešos S. Čiapo išpažinties žurnalistams 1996-ųjų balandžio 5-osios rytą - jis buvo nušautas.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų