Europos Parlamento narė, ekonomistė Margarita Starkevičiūtė ragina keisti Lietuvos užsienio politikos kryptį ir sparčiau diegti šalyje europinius gyvenimo standartus. Kalbėdama Dariaus Kuolio vedamoje LTV2 laidoje „Sankirtos” dabartinę šalies energetikos politiką ji įvertino kaip Rusijos interesų protegavimą.
Politika Lietuvoje - tik viešieji ryšiai
D. Kuolys: Jau pripratome, kad Lietuvoje daug dažniau svarstome valdžios išlikimo nei krašto sėkmės scenarijus. Kadaise Lietuva jungėsi į Europos Sąjungą ieškodama spartesnio sėkmės kelio. Kaip mums šiandien pavyksta europiniu keliu eiti?
M. Starkevičiūtė: Mano liūdesiui Lietuva Europoje vertinama kaip šalis, linkusi izoliuotis. Tai uždara šalis. Jei kokiame priėmime pastebi nuošalyje stovintį būrelį žmonių, tai bus lietuviai. Gal mūsų toks charakteris. Kita vertus, mes nežinome, ko Europoje norime. Remdamiesi sovietine patirtimi mes manome, kad dabar Briuselis, kaip anksčiau Maskva, už mus spręs. Tačiau tokio Briuselio nėra – mes esame Briuselis. Estai, latviai bent jau stengiasi dalyvauti Europos Sąjungos veikloje kaip stebėtojai, mes nedalyvaujame nei kaip aktyvūs, nei kaip pasyvūs nariai.
D. Kuolys: Ar pagrįsta iš Briuselio užkulisių pasiekianti nuomonė, kad Lietuvos politikai ten vis dar vadinami „kaimo politikais“.
M. Starkevičiūtė: Man labai skaudu, bet tai tiesa. Mūsų politikai dažniausiai supranta politiką kaip viešuosius ryšius. Nusipirkai žiniaklaidoje tave giriantį straipsnį – ir gerai, nesvarbu, ką tu darytum. O Europoje reikia dirbti. Pas mus net žinomi politikai nepasiekia jokių rezultatų, nes nerengia patys įstatymų. Už juos tai daro ministerijos. Lietuvos politikai nėra įgiję tų įgūdžių, kurie reikalingi Europos politikams. Yra susiformavusi nuostata, kad tokių įgūdžių net nereikia.
Liekame Lenkijos šešėlyje
D. Kuolys: Kokios būtų išeitys? Ko reikėtų, kad Lietuva įstengtų dalyvauti Europos projekto kūrime kaip visateisė narė?
M. Starkevičiūtė: Visų pirma reikėtų pradėti nuo mūsų užsienio politikos. Dabar mūsų užsienio politikos prioritetas yra santykiai su Rytais – Ukraina, Baltarusija, Moldova.
D. Kuolys: Atrodo, kad šioje srityje mums pavyksta kai ką nuveikti. Štai neseniai mūsų Prezidento kalba ir dunksėjimas į stalą ginant Ukrainos ir Gruzijos interesus NATO šalių vadovų susitikime Lietuvos žiniasklaidos buvo įvertintas kaip rimtas laimėjimas.
M. Starkevičiūtė: Norėčiau pasakyti, kad tik Lietuvos žiniasklaidos. Nors Rytuose mums yra pavykę nemažai pasiekti, vis dėlto čia esame Lenkijos šešėlyje. Mes neturėtume pamiršti Baltijos regiono – šalių, esančių aplink Baltijos jūrą. Čia mūsų politika galėtų būti labiau savarankiška. Čia galėtume atrasti daugiau sąjungininkų spręsdami ir savo ekonominius klausimus. Juk Europos Sąjunga visų pirma yra ekonominė sąjunga. O tai užmirštame. Ukrainoje, Gruzijoje mes matomi labiau kaip Lenkijos pagalbininkai.
Svarbiausia – ginti pilietį
D. Kuolys: Šiandien kuriama Europos Sąjungos vidaus rinka. Kaip jos galimybėmis Lietuva galėtų pasinaudoti?
M. Starkevičiūtė: Mūsų didelė problema – neįgyvendinami Europos Sąjungos įstatymai. Mes juos esame pasitvirtinę, bet neįgyvendiname. Svarbiausia Europai žmogaus teisės, vartotojų teisės. Pripažįstama, kad stambus verslas kapitalizuoja pelną ir socializuoja nuostolius: pasiima pelną sau, o nuostolius palieka visuomenei. Tai bendra Europos problema. Šiandien diskutuojama, kaip ją spręsti. Lietuvoje apie tai net nekalbama. Kai pas mus svarstomi naujų mokesčių projektai, nutylima, kad stambiosios kompanijos, valdomos per holdingus, turi būdų mokesčių išvengti. O Lietuvos sėkmės scenarijus būtų įgyvendinti tai, kas numatyta naujoje Lisabonos sutartyje. Mums reikėtų artėti prie Europos socialinio modelio - dabar visas jėgas turėtume skirti žmogaus teisių ir interesų gynimui, ekonominių žmogaus teisių apsaugai. Pas mus institucinė apsaugos sistema labai silpna. Jei atėjusi naujoji Vyriausybė skirtų dėmesį konkurencijos, vartotojų teisių apsaugos ir kitoms tarnyboms sustiprinti, kad jos įgyvendintų Europos Sąjungos direktyvas, mūsų piliečiai iš karto pasijustų apginti, o stambios kompanijos turėtų derintis.
D. Kuolys: Jūs jau kalbate apie naująją Vyriausybę? Dar pernai viešai teigėte, kad dabartinė Vyriausybė tėra formali, kad Lietuvą iš tiesų valdo interesų grupės. Vis dėlto – kaip lietuviai galėtų įgyti Vyriausybę, pajėgią ginti viešąjį interesą?
M. Starkevičiūtė: Iš tiesų, Lietuvos politinis gyvenimas yra dirbtinis, laikraščių sukurtas. Jame nieko nevyksta. Nėra jokios politikos. Europoje yra politika. Ten partijos atstovauja socialinių grupių interesams. Ten vyksta diskusija, kam kas šiandien atstovauja: konservatyvūs politikai vis labiau gręžiasi nuo stambių kompanijų į vidutinį ir smulkų verslą, socialdemokratai – į imigrantus. Mūsų politikai daro didžiulę klaidą: jie nebekalba apie mažų miestelių verslą. Šį verslą „pasiima“ Darbo partija, Tvarka ir teisingumas. Jie susirenka į savo gretas puikių žmonių, nes miesteliai mato, kad Vilniui jie nerūpi.
Lietuva proteguoja Rusijos interesus
D. Kuolys: Koks Jūsų požiūris į tai, kas šiandien vyksta Lietuvos energetikoje? Štai, sakydama, kad siekia energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, mūsų valdžia rengiasi statyti naują atominę elektrinę, skiria derybininką derėtis dėl Ignalinos elektrinės darbo pratęsimo, kai kurios partijos šiuo klausimu mėgina sušaukti referendumą. Kaip vertinate Lietuvos politines pastangas išspręsti energetikos problemas?
M. Starkevičiūtė: Kaip Rusijos interesų protegavimą.
D. Kuolys: Gal galite paaiškinti?
M. Starkevičiūtė: Galiu paaiškinti. Neseniai Rusijos Dūma priėmė sprendimą perorientuoti savo ūkį į atominę energetiką ir anglies pramonę, nes dujų Rusija daug neturi. Rusai perka dujas iš Azijos, o Azija imasi savarankiškos politikos. „Gazpromas“ Lietuvos spaudoje yra mistifikuojamas. Atominė elektrinė, kurią Lietuva ruošiasi statyti, nepertvarkius visos tiekimo sistemos iš tiesų dirbs Rusijos energetikai. Jokie žingsniai pertvarkyti Lietuvos tinklams nedaromi. Paklausiau „Lietuvos energijos“ vadovo, kaip mūsų tinklai bus įjungti į Vakarų tinklus, kokią poziciją man ginti? Gavau ir iki šiol turiu atsakymą, kad tai turi būti padaryta nepažeidžiant Rusijos interesų. Taigi pats mentalitetas yra toks. Šioje srityje įsitvirtinusios grupės, susijusios su Rusija.
D. Kuolys: Negi Lietuva – Rusijos Trojos arklys Europos Sąjungoje?
M. Starkevičiūtė: Lietuva gali būti ne Trojos arkliu, bet jungtimi ir iš to gerai uždirbti. Tačiau labai svarbu, kad mūsų energetikos ūkyje dalyvautų stambios Europos Sąjungos įmonės, kurios padėtų mums atremti Rusijos įtaką. Čia mitas, kad Lietuva sukurs savo įmones, kurios atsilaikys prieš globalias kompanijas, susijusias su Rusijos interesais. Pas mus monopolizuota rinka. Mums reikia įsileisti daugiau Vakarų investicijų. Monopolijos sukelia kainas vartotojams. Kodėl šiandien elektros kaina Anglijoje mažesnė nei Lenkijoje? Todėl, kad Lenkijoje – energetikos monopolis. Mūsų stambios įmonės kaip „Maxima“ kitose šalyse, išskyrus Latvijoj, didelės sėkmės nepatyrė. Ten, kur reikia atvirai ir sąžiningai konkuruoti, mes dažnai nesugebame. Čia dielė mūsų problema. Man baugu, kad visa Lietuvos politika liko tik energetikos politika. Mes niekada netapsime žinių visuomene, jei pagrindinis mūsų rūpestis bus atominė elektrinė. Pagrindinis rūpestis turėtų būti - kaip išlaikyti žmones Lietuvoje.
Turime eiti kitu keliu
D. Kuolys: Vis dėlto, ar tikėtina, kad Lietuvos valdžios pastangos atidėti Ignalinės jėgainės uždarymą sulauktų sėkmės?
M. Starkevičiūtė: Neseniai lietuvių išeiviai Amerikoje manęs klausė, ar dar ilgai būsime nepriklausomi. Visa Iganalinos atominės elektrinės istorija mane gąsdina. Ji gali būti panaudota kaip būdas supykdyti mus su Europos Sąjungos šalimis. Turime suprasti, kad Europos kultūra yra paremta įstatymo gerbimu: kitaip sugrius visa Europos Sąjungos sistema. Jei mes pasirašėme sutartį, turime ją gerbti. Niekas nesutiks sutarties keisti, nes tai fundamentalus visų Europos Sąjungos valstybių egzistavimo klausimas. Kitas dalykas – mūsų niekas nesiruošia skriausti. Mums nori padėti. Europoje nėra jokių sąmokslų, nukreiptų prieš Lietuvą. Lietuvoje specialiai kurstoma baimė, kad Vokietija tariasi su Rusija už mūsų nugarų. Mes turime pasitikėti. Mes turime eiti kitu – europiniu – keliu.
D. Kuolys: Kodėl šiuo keliu eiti vengiama? Kokios politinės jėgos galėtų Lietuvą tokiu keliu vesti? Štai dalis visuomenės šiandien svarsto: gal populiariausia pareigūnė Dalia Grybauskaitė galėtų sutelkti šalies politikus ir sėkmingiau pasukti Lietuvą europine kryptimi? Ką Jūs manote?
M. Starkevičiūtė: Europinė kultūra nėra paremta vienu lyderiu. Mūsų politinį gyvenimą reikėtų reformuoti labiau jį susiejant su Europos politiniu gyvenimu. Europėti turėtų mūsų partijos. Kai politika per daug sujungiama su vienu asmeniu, ji pavirsta tik viešaisiais ryšiais. Aš norėčiau matyti D. Grybauskaitės, P. Auštrevičiaus ir kitų politikų programas. Tai būtų europinis standartas. Lietuvos Seimo rinkimai jau spalio mėnesį, o dar nėra programų, nėra aišku, ką darys politikai po rinkimų.
D. Kuolys: Tarkime, lietuviai šiemet dalyvauja Seimo rinkimuose rimtai ir jų išsirinktos politinės jėgos išties nori spartesnio šalies europėjimo. Kokių sprendimų, Jūsų manymu, po rinkimų visų pirma reikėtų imtis?
M. Starkevičiūtė: Visų pirma, reikėtų peržiūrėti mūsų užsienio politiką. Būtina suaktyvinti Europos politiką. Ji jau yra nebe užsienio, bet vidaus politika. Visos šalys savo vyriausybėse turi stiprius padalinius, nukreiptus į Europą. Lietuva neturi: pas mus viskas išskaidyta. Todėl mums trūksta vieningos politikos. O antra, turime imtis Lietuvoje įgyvendinti socialinį Europos modelį – užtikrinti žmonių teises, ekonomines vartotojų teises.
