Vejamės vejamės estus ir niekaip nepasivejame. Net anekdotai apie jų ramų būdą negelbsti. Ruošiamės tapti inovacijų ir technologijų centru, tačiau panašu, kad, kaip ir su euru, estai mus aplenks. Užtenka praleisti pusdienį Taline, kad suprastum, kiek mums trūksta iki jų technologinės pažangos.
Nusileidus oro uoste, prisijungus prie bevielio interneto mus pasitinka ne koks nors turizmo puslapis, o pareiškimas, kad „Mes kuriame „Skype”, ateik pažiūrėti, kokių laisvų darbo vietų jie siūlo”. Kodėl mes negalime to paties padaryti su Ilja Laurso „GetJar” ar brolių Dailidžių „Pixelmator”?
Keliaujame toliau. Surasti vietą, kur nėra nemokamo bevielio interneto, – sudėtinga. Kaip juokavo Estijos „Microsoft” vadovas, nesuteikti nemokamos interneto prieigos – žmogaus teisių pažeidimas. Apie Estijos interneto kokybę žino daug kas, o kiek žmonių, be lietuvių, žino, kad Vilnius turi greičiausią internetą pasaulyje?
Šalia oro uosto statomas inovacijų miestelis. Iš pažiūros panašus į mūsų Verslo trikampį Vilniuje, tik skirtumas, kad jame gali įsikurti įmonės, kurios vienaip ar kitaip susijusios su inovacijomis. Ten pat yra įsikūręs „Demo” centras, kurio tikslas – vienoje vietoje parodyti, ką estai gudraus sukūrę. Jokių nuobodžių „Powerpoint” prezentacijų, o tikri daiktai, kuriuos galima pačiupinėti ir išbandyti. Čia rasime pavyzdžių, kaip naudojant Estijos ID kortelę galima įsigyti viešojo transporto bilietą, kaip telefonu įsigyti laikraščius iš prekybos automatų. Taip pat sužavėjo skaitmeninių namų idėjos, kurios leidžia per atstumą išjungti šviesas, kondicionavimą, reguliuoti šildymą ir apsaugos sistemas.
Visai tai – kelios minutės nuo oro uosto. Kitaip sakant, neišvengiama lankytina vieta užsienio delegacijomis. Kodėl tokio paprasto sprendimo negalime įgyvendinti ir mes? Tokie iš pažiūros nedideli projektai biudžeto itin neištuštintų, tačiau suteiktų pagreitį inovacijų lenktynėse.
