Daugybė moterų vis dar atlieka didžiąją dalį neapmokamo darbo namuose, kas ketvirta moteris patiria smurtą. Pasak M. Jankauskaitės, demokratijos principai Lietuvoje yra taikomi selektyviai, vyrų ir moterų atstovavimas sprendimų priėmime yra nelygus. „Vis dar negalime teigti, kad gyvename modernioje visuomenėje“.
„Pažanga moterų teisių srityje yra atkaklios politinės kovos rezultatas, kurios aktualumas nėra sumenkęs mūsų dienomis“, – teigia M. Jankauskaitė. Pasak jos, nepakanka to, kad turime rinkimų demokratiją – ją reikia suvokti tik kaip atskaitos tašką.
Kaip teigia Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė, aktyvus moterų dalyvavimas politikoje skatina moterų dalyvavimą darbo rinkoje, tokiu būdu mažesnė tampa ir skurdo rizika bei ekonominė nelygybė: „Kuo daugiau moterų parlamente ir profsąjungose, didesnės pajamos vienam žmogui. Daugiau lėšų skiriama socialinėms reikmėms, vaikų poreikiams. Mažiau smurto prieš moteris.“
Tačiau pažanga šioje srityje nevyksta savaime. Kiekviena karta turi iš naujo apginti demokratinius idealus, ypač moterų politinių, pilietinių ir socialinių teisių srityje, tikina M. Jankauskaitė.
