Žurnalistai pabrėžė, kad nors homoseksualumas šalyje nėra uždraustas, yra daugybė jo priešininkų. Taip pat parlamentas svarsto įstatymą, panašų į liūdnai pagarsėjusį „antipropagandos“ įstatymą Rusijoje, o praėjusiais metais vykusias LGBT eitynes trikdė protestuotojai.
Apie homofobiškos Lietuvos įvaizdį Europos ir pasaulio kontekste kalbamės su Seimo nare profesore Marija Aušrine Pavilioniene.
– Kaip manote, koks Lietuvos įvaizdis formuojasi pasaulio ir Europos kontekste, kai patenkame į homofobiškiausių šalių sąrašus?
– Lietuva jau seniai įvardijama kaip homofobiškiausia Europos Sąjungos šalis, todėl nėra ko stebėtis, kad dar vienas savaitraštis patvirtino gėdingą Lietuvos įvaizdį. Tiems, kurie gilinasi į lytinių mažumų diskriminaciją Lietuvoje, ši žinia nėra naujiena. Tačiau tai turėtų kelti nerimą individams, kurie atstovauja Lietuvai tarptautinėje ir europinėje erdvėje. Gal tik Užsienio reikalų ministerija rimtai žvelgia į šią problemą.
Valstybės, ministerijų vadovai, Seimo, komitetų vadovybė turėtų dėti tam tikras pastangas, kad būtų panaikintas šis gėdingas šalies įvaizdis, kad Lietuvoje būtų panaikintos lytines mažumas diskriminuojančios įstatymų nuostatos, kad mūsų visuomenėje didėtų tolerancija bei pagarba žmonių įvairovei ir jų gyvenimo būdui. Kad atsirastų įstatymai, užtikrinantys lytinių mažumų socialines teises.
– Vokietijos ir Prancūzijos kanalai pradeda dokumentinių filmų filmavimus homofobijos bei homoseksualumo ir religijos temomis. Filmų prodiuseriai išsakė nuomonę, kad nereikia vykti į Rusiją, nes Europos Sąjunga turi ne mažiau homofobiškų šalių. Kaip vertinate tai, kad Lietuva žmogaus teisių srityje prilyginama Rusijai?
– Toks vertinimas žemina Lietuvą ir parodo, kad mūsų valstybėje žmogaus teisės nėra gerbiamos ir įgyvendinamos. Partijų programas žmogaus teisių paminėjimas puošia kaip ornamentas. Realybėje valstybės ir partijų vadovai iki šiol didžiuojasi, kad Lietuva yra tradicinė katalikiška šalis. Mokyklų programose, žiniasklaidoje turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys žmogaus teisių nagrinėjimui ir šių teisių naujų aspektų plėtotei.
– Seimas svarsto įstatymą, kuris panašus į „antipropagandos“ įstatymą Rusijoje. Kaip Jūs vertinate tokius kolegų pasiūlymus?
– Šie siūlymai rodo visišką žmogaus prigimties sudėtingumo, visuomeninių santykių raidos neišmanymą. Kolegų nesugebėjimą ar nenorą studijuoti Europos Sąjungos direktyvas, Europos Parlamento diskusijas diskriminacijos panaikinimo tema, Europos valstybių patirtį šalinant lyčių diskriminaciją. Mano kolegos pasižymi sustabarėjusia sąmone ir ja didžiuojasi, nors neseniai Seimas priėmė puikų Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymą, kuriame pabrėžiama žmogaus tobulėjimo galimybė ir būtinybė. Kai kuriems Seimo nariams Seimo nario kėdė atrodo kaip didžiausiais gyvenimo laimėjimas, nors Seime būtina nuolat mokytis ir stebėti, kaip kinta Lietuvos, Europos ir pasaulio socialiniai santykiai.
– Ar įstatymas, saugantis nepilnamečius nuo neigiamą įtaką darančios informacijos, prie kurios priskiriama ir informacija apie homoseksualumą (pavyzdžiui, TV kanalai atsisakė rodyti socialinės iniciatyvos „Keisk“ klipą), nesukuria diskriminacinės terpės?
– Pasiūliau iš šio įstatymo diskriminacinę nuostatą išbraukti po to, kai Lietuvoje skandalingai ir gėdingai buvo sustabdyta pasakų knygos „Gintarinė širdis“ prekyba, kaltinant autorę, jog ši dviejuose pasakojimuose pavaizdavo netradicinius lyčių santykius, kurie tarsi galėtų griauti tradicinės šeimos sampratą. Knygos uždraudimo istorija išryškino dviejų įstatymų koliziją: Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas gina ir saugo tik tradicinę vyro ir moters šeimą, o Lygių galimybių įstatymas draudžia piliečių diskriminaciją dėl lyties ir lytinės orientacijos. Mėginsiu šią koliziją pataisomis įveikti, tačiau tradicinėje katalikiškoje visuomenėje ir konservatoriškai mąstančių daugumos Seime tai padaryti nėra lengva.
– Homofobiškiausių šalių sąraše Lietuva minima tarp tokių šalių kaip Zimbabvė, Uganda, Afganistanas. Ką, Jūsų nuomone, tai sako apie mūsų šalį?
– Jūsų minėtose šalyse už homoseksualumą baudžiama kalėjimu iki 14 metų. Kitur – Jemene, Saudo Arabijoje, Irane, Sudane – homoseksualai baudžiami mirties bausme. Toks požiūris į kitokius žmones ir žiaurios bausmės atsiranda iš religinio fanatizmo, naiviai ir nemokšiškai tikint, kad kalėjimas gali pakeisti žmogaus lytinę prigimtį. Taigi, Lietuvos atsilikimo priežastis yra žmonių tamsumas, kurį palaiko Bažnyčia ir konservatorių ideologija.
