Ar Lietuvoje deklaruojama meilė žmogui ir rūpestis žmogumi, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, lygių galimybių ir asmens nediskriminavimo politika yra tikri ar tik tušti žodžiai, paaiškės tuomet, kai atsivers politikų, valstybės pareigūnų, įvairių institucijų vadovų, kurie turėtų ginti minėtas šiuolaikinės visuomenės vertybes, požiūris į Partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektą. Partnerystės įstatymą, už kurį, po LR Konstitucinio teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, pasisako garbūs Lietuvos teisininkai, įvairias šeimos kūrimo formas pripažįstantys politikai ir, žinoma, Lietuvos piliečiai, kuriems asmens laisvė, laisvas pasirinkimas, šeimos gyvenimo privatumas yra gyvenimo tikrovė.
Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė šių metų spalio 12 d. registravo LR Partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektą.
Tai, kad Lietuvoje, Europos Sąjungos valstybėje, vis dar pažeidžiamos žmogaus teisės, įrodyta įvairiais tarptautiniais ir nacionaliniais tyrimais ir apklausomis. JT Žmogaus teisių taryba išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvoje akivaizdi socialinių grupių diskriminacija, kad efektyviai nešalinamos žmogaus žeminimo priežastys. Partnerystės įstatymo priėmimas ir yra vienas iš demokratijos, lygių galimybių įgyvendinimo būdų.
Partnerystės įstatymas yra aktuali būtinybė, nes šiuo įstatymu bus apsaugoti ne santuokoje gyvenančių asmenų emociniai, šeiminiai, turtiniai santykiai ir teisės, partnerių nepilnamečių vaikų teisės. Tik priėmus Partnerystės įstatymą įsigalios LR Civilinio kodekso III knygos XV skyriaus normos dėl bendrai naudojamo ar padalijamo turto.
Registruotos partnerystės institutas egzistuoja daugelyje pasaulio ir Europos Sąjungos šalių. Teisę į registruotą partnerystę turi skirtingų ir tos pačios lyties asmenys. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija įpareigoja valstybes užtikrinti ne santuokos pagrindu sudarytų šeimų teises.
Siūlomas Partnerystės įstatymo projektas išsaugo esmines LR Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias partnerystę, santuokos ir partnerystės skirtumus – projekte nėra partnerių tarpusavio išlaikymo pareigos, nutraukus partnerystę. Paveldėjimo teisė suteikiama tik testamentu. Nesuteikiama teisė įsivaikinti, pasirinkti kito partnerio pavardę ir kt.
Partnerystės įstatymo projektas reglamentuoja šeiminius santykius sukūrusių asmenų registravimo, pripažinimo negaliojančia, nutraukimo ir išregistravimo tvarką. Siekiant nežeminti asmens dėl pasirinkto gyvenimo būdo, projekte ir CK siūloma atsisakyti sąvokos „sugyventiniai“ ir vartoti sąvoką „partneriai“.
