Dažnai nuomojamo būsto savininkai įsitikinę – vaikai ir gyvūnai būtinai nusiaubs namus. Įsivaizduojama, kad vaikai būtinai peizos visas sienas, o naminiai gyvūnai nuomotojų akyse yra tikri baldų ir grindų naikintojai.
Eksperimentas: išnuomotų du iš penkių
Įėjus į skelbimų tinklalapius, kai kuriuose skelbimuose iš karto įspėjama, kad šeimos su mažais vaikais ar žmonės su gyvūnais yra nepageidaujami. Tačiau kai kur įspėjimų nėra ir apie tokį nuomotojų nusistatymą sužinoma tik su jais susisiekus.
Naujienų portalas tv3.lt atliko nedidelį eksperimentą. Paskambinome penkiems skirtingus bent dviejų kambarių butus Vilniuje nuomojantiems asmenims ir pasiteiravome, ar jie sutiktų būstą išnuomoti šeimai su dviem mažais vaikais ir šunimi.
Pirmiausia skambiname kontaktais, nurodytai skelbime apie Antakalnyje nuomojamą butą. Persimetus keliais žodžiais su buto savininke ir išsiaiškinus esminius dalykus apie buto būklę, atrodo, kad butą išsinuomoti pavyks. Tačiau buto savininkė kiek sutrinka išgirdusi apie vaikus ir gyvūnus. Sako pati turinti kelis mažamečius, todėl suprantanti, kad jie gali padaryti nuostolių.
„Matote, ir su vaikais, ir su gyvūnais, tiesiog mūsų nekilnojamo turto agentė sako, kad čia ne pats geriausias variantas“, – pokalbio pabaigoje pasako moteris ir palinki sėkmės ieškant naujų namų.
Būsto ieškome toliau – skambiname Karoliniškėse esančio buto nuomotojams. Telefono ragelyje vėl pasigirsta moteriškas balsas, tačiau vos išgirdusi apie vaikus ir gyvūnus, moteris ragelį numeta.
Paskambinus dar vienu numeriu, nurodytu kitame skelbime, buto savininkė taip pat paaiškina, kad vaikų ir gyvūnų į savo butą įsileisti nesutiktų.
„Tikrai nenorėčiau priimti tokių nuomininkų, nes nuomoju jau nebe pirmus metus. Ir katinas yra baldus subraižęs, o nuomininkai neparodė išsikeldami, neapsižiūrėjau, radau. Ir šuo kambario kampą, neįtikėtina, buvo apgraužęs. Tiesiog tai yra papildomos išlaidos“, – paaiškina moteris.
Paskambinus dar dviem būtų nuomos skelbimuose nurodytais numeriais, gavome teigiamus atsakymus.
Bijo nuostolių ir nemokumo
Nors pagal Civilinio kodekso 6.578 straipsnį nurodoma, kad nuomotojai neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį vien dėl to, kad nuomininkė yra nėščia arba nuomininkas ar jo šeimos narys turi vaikų, nekilnojamo turto (NT) ekspertų teigimu, ši problema vis dar yra aktuali.
Egzistuoja stereotipai, kad vaikai būtinai sugadins turtą, apipieš sienas, baldus. Kaip pastebi NT ekspertė Dileta Deikė, Vilniaus nuomojamo būsto rinkoje pastaruoju metu atsirado daugiau naujos statybos ar naujai suremontuotų būstų. Nuomotojai gali labiau jaudintis, kad naujas turtas bus sugadintas, todėl siekia jį saugoti.
„Gali būti, kad savininkai baiminasi, jog tokiame bute apsigyvenus šeimai su mažais vaikučiais būstas dėvėsis greičiau ir labiau, nei kad gyventų asmenys be vaikų. Savininkai turėtų nusiteikti, kad pasibaigus sutarčiai būstui bus reikalingas smulkus atnaujinimas, o jei žala padaryta didesnė, ji turi būti atlyginta sutartyje aptartomis sąlygomis“, – tv3.lt sako D. Deikė.
Kita priežastis, kodėl gali būti vengiama nuomininkų su vaikais, yra teisiniai klausimai. Jei būstas nuomos sutartimi yra perleistas šeimai su nepilnamečiias vaikais, šiaip sau užsinorėjus jų iškelti negalima.
„Dalis būsto savininkų baiminasi šeimų su nepilnamečiais, nes jei jie taptų nemokūs, ir nesutiktų išsikraustyti, situacija smarkiai komplikuojasi. Tokios šeimos priverstiniam iškraustymui reikalingas teismo leidimas. Neteisinga, kad šaukštas deguto statinę medaus pagadina, todėl tvarkingoms šeimoms ieškant būsto nuomai praverčia darbdavio ar ankstesnio nuomotojo rekomendacijos“, – komentuoja D. Deikė.
Kitas NT ekspertas Česlovas Savickas pasakoja, kad praktikoje kartais pasitaiko tokių atvejų, kai nepilnamečių vaikų turintys tėvai tampa nemokūs. Todėl svarbu sudaryti nuomos sutartį, kuri tokias situacijas ir sprendimus apibrėžtų iš anksto.
„Lietuvoje baisiai daug tokių situacijų nėra, yra buvę tokių atvejų, kad moteriškė neteko darbo, nebegalėjo mokėti nuomos, vieną mėnesį pradelsė, antrą mėnesį pradelsė, atėjo trečias mėnuo, savininkai sako – išeikit. Ji sako – aš neturiu, kur eiti, neturiu pinigų, prasidėjo pasiteisinimai. Tokioje vietoje policija neateis ir neišmes, jei esi sudaręs nuomos sutartį su žmogumi. Bet jei neturi nieko ir tas žmogus neteisėtai yra, gali prašyti policijos pagalbos“, – patirtimi su tv3.lt dalinasi Č. Savickas.
Pastaruoju metu tapo lengviau
Tiesa, kaip pastebi NT ekspertai, pastaruoju metu šeimoms su mažais vaikais ir gyvūnais tapo šiek tiek lengviau. Paskutiniu laiku išaugo NT pasiūla, todėl būsto savininkai nebegali sau leisti būti išrankūs. Tokios tendencijos ypač išryškėjo karantino metu.
„Įvedus karantiną trumpalaikės nuomos nuomotojai perbėgo į ilgalaikę nuomą, kad nebūtų prastovų, pradėjo ilgalaikės nuomos principu nuomoti tuos trumpalaikės nuomos objektus. Automatiškai padidėjo pasiūla“, – sako Č. Savickas.
Per pastarąjį dešimtmetį taip pat pastebima, kad ir nuomotojai, ir nuomininkai ėmė aktyviau sudarinėti tvarkingas būsto nuomos sutartis. Jos, D. Deikės teigimu, motyvuoja abi puses laikytis sutartų sąlygų, o esant nuostoliams, kaltąją pusę įpareigoja atlyginti žalą.
„Pasirašytas dokumentas disciplinuoja labiau prižiūrėti nuomojamą turtą ir būti atsakingais, todėl būsto savininkai šiais laikais tikrai geranoriškiau žiūri į šeimas su vaikučiais. O jei kalbame apie didesnės kvadratūros butą ar namą, tuomet yra suprantama, kad potencialus nuomininkas bus didesnė šeima su nepilnamečiais vaikais, naminiais gyvūnais, tai toks klausimas nebekeliamas“, – komentuoja D. Deikė.
Bijo ir gyvūnų
Be vaikų, kaip kiti potencialūs nuostolių sukėlėjai nuomotojų akyse dažnai yra naminiai gyvūnai. Baiminamasi, kad jie sugadins baldus, paliks nemalonų kvapą patalpose, kartais bijoma ir alergijų.
„Kačiukai, kaip taisyklė, mėgsta galąsti nagus į baldus, bet klausimas, ar būtent tame bute bus tokie baldai, kad katinukų žaidimams būtų tinkami, o gal bute esantis turtas visai nenukentės? Žinau nuomininkų su labai gražiai besielgiančiais katinėliais, kurie žaidžia su savo žaislais ir aibių nekrečia.
Yra buvęs atvejis, kai skundėsi kaimynai dėl nuomininkų šuns, kuris šeimininkui išėjus į darbą vienas likęs namie kaukdavo. Taip pat yra buvę, kad didelis šuo nagais subraižė parketą. Maži šuniukai taip pat turi savų būdų pakenkti medinėms grindims“, – pasakoja D. Deikė.
Gyvūnai taip pat gali būti priežastis, dėl kurios nuomotojai gali prašyti didesnio depozito. Kartais dėl to, kad nuomininkai turi gyvūnų, jiems gali tekti mokėti keliskart didesnį depozitą.
„Jeigu žmogus turi ilgaplaukį šunį, tai įsivaizduokite, kas būna su baldais. Tie plaukai taip visur susminga, kad po to ne su geriuasia įranga išvalyti visiškai neįmanoma. Visais tokiais atvejais nuomotojai stengiasi prašyti šiek tiek didesnio depozito, kad užbėgtų įvykiams už akių ir išspręstų ateityje kilsiančias problemas finansiniu būdu“, – sako Č. Savickas.
Civilinio kodekso 6.578 straipsnis nurodo, kad nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su asmeniu, ją pratęsti arba nustatyti labiau nuomininką suvaržiančias sąlygas vien todėl, kad tas asmuo yra nėščia moteris arba tas asmuo turi nepilnamečių vaikų, išskyrus atvejus, kai tokį atsisakymą pateisina gyvenamosios patalpos dydis arba jos areštas.
