„Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad prieglobsčio teisiniu reguliavimu siekiama identifikuoti asmenis, kuriems būtina tarptautinė apsauga. Todėl kiekvienas atvejis privalo būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į susijusių aplinkybių visumą – situaciją kilmės šalyje, prieglobsčio prašytojo individualią padėtį, asmenines aplinkybes bei patirtis kilmės šalyje“, – rašoma LVAT pranešime.
„(…) vien tik tai, kad tam tikroje valstybėje homoseksualiniai veiksmai yra kriminalizuoti ir už juos nustatytos bausmės, savaime nėra laikoma persekiojimu. Persekiojimas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar baudimas yra realus, sistemingas, ar pasiekia tokį sunkumo lygį, kuris pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę galėtų būti pripažintas persekiojimu“, – priduria teismas.
Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje atsakomybė už priklausymą LGBT bendruomenei nebuvo įtvirtinta, o naujausia kilmės šalies informacija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nepatvirtino, kad tokia atsakomybė būtų taikoma faktiškai.
Dėl šių priežasčių LVAT konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo situacija suponavo realią jo persekiojimo dėl seksualinės orientacijos riziką kilmės valstybėje ir kad dėl to jam turėjo būti teikiama tarptautinė apsauga.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
