Lūžio dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko veiklos pratęsimo galima tikėtis rudenį, kuomet Europos Sąjungai (ES) pirmininkauti pradės Prancūzija, teigia premjeras Gediminas Kirkilas.
„Kokios nors pozicijos realu tikėtis, galbūt rudenį, kuomet pradės pirmininkauti Prancūzija“, - žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.
Pasak ministro pirmininko, ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) Lietuva tikrai negaus jokių atsakymų, o tik išdėstys naujas aplinkybes, kurios nėra palankios jos energetiniam saugumui.
„Ar mes jau gausim atsakymus, sunku pasakyti, sunku tikėtis. Bet dabar mes turim naują studiją, naujus skaičiavimus, naujas aplinkybes kai kurias. Tarp jų ir tai, kad Lietuva ruošiasi statyti elektrinę kartu su Estija, Latvija ir Lenkija. Kad mes sutarėm jau dėl tilto į Lenkiją, kad mes prašome paspartinti jungčių, taip pat ir dujų jungčių, statybas. Tai visos šitos aplinkybės bus pateiktos“, - kalbėjo G.Kirkilas.
Anot premjero, Lietuva visais būdais stengsis aiškiai parodyti, kokia energetinė situacija laukia uždarius antrąjį IAE bloką. Pasak jo, vilčių teikia tai, kad pastaruoju metu regimas tam tikras ES šalių narių požiūrio į energetinį saugumą pasikeitimas, kurį iš dalies lemia ir energetinių žaliavų (dujų ir naftos) kainos augimas.
G. Kirkilo nuomone, jeigu tikimybę pratęsti antrąjį IAE bloką įvertinsime 5 proc., kaip siūlė vyriausiuoju derybininku su Europos Komisija (EK) paskirtas Aleksandras Abišala, tuomet tai bus pakankamai reali perspektyva.
„Procentais čia neišmatuosi, bet 5 proc. yra gana daug, kadangi tai yra mūsų įsipareigojimas ir ne vieną kartą klausimas buvo keltas. Kol kas komisija nekeičia savo pozicijos, tai pradžiai 5 proc. tikimybė yra nemaža pradžia“, - EVT susitikimo išvakarėse Seime svarstė ministras pirmininkas.
Lietuva nori pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą, nes naują jėgainę, dalyvaujant Latvijai, Estijai ir Lenkijai, ketina pasistatyti tik maždaug po dešimtmečio, tuo tarpu Ignalinos jėgainę planuojama visiškai sustabdyti jau 2009-ųjų pabaigoje.
Tokį įsipareigojimą Lietuva padarė stodama į ES, kur IAE sumontuoti sovietiniai RBMK modelio reaktoriai laikomi iš esmės nesaugiais. Pirmąjį IAE reaktorių Lietuva išjungė 2004-ųjų pabaigoje.
Netekus branduolinės energijos Lietuvos laukia elektros kainos kilimas ir elektros gamybos ūkio visiška priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo.
Lietuvių svarstomą galimybę pratęsti IAE darbą Briuselis ne kartą yra pavadinęs tuščiomis diskusijomis.
