Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius prieš kelias dienas sakė, kad kalėjimas artimiausiu metu bus perduotas Turto bankui ir tuomet bus nuspręsta, ar objektas bus parduotas. Lukiškių kalėjimo uždarymo metu ministras pabrėžė, kad kalėjimas, kuris simbolizavo priespaudą, galėtų būti muziejus ar kita įstaiga.
Antradienio rytą pradėdamas diskusiją apie buvusio kalėjimo ateitį jis pareiškė, kad pagaliau padėtas taškas Lukiškių kalėjimo istorijoje. Dabar, pasak ministro, laikas kitam istorijos etapui.
Ekonomikos ir Inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius kalbėdamas diskusijoje sakė, kad kalėjimas yra vieta, kuri galėtų sudominti užsienio turistus, nes Lukiškių kalėjimas – unikali erdvė.
Joje, pasak ministro, daug vietos, kurią būtų galima panaudoti menui arba startuolių projektams, jis taip pat prasitarė, kad Lukiškių kalėjimas gali būti ir penkių žvaigždučių viešbutis, toks pat, kaip Turkijoje ar Suomijoje. Anot ministro, kalėjimas unikali erdvė, kuri tikrai susilauks dėmesio, gal net – didžiausio pasaulyje pabėgimo kambario.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tikino turintis idėjų, kas bus Lukiškių kalėjimo vietoje.
„Labai svarbu, kad laikytume atviras duris naujoms idėjoms, nereikia bėgti išdegus akis“, – sakė Vilnius meras.
Jis tikino, kad svarbi ne tik Lukiškių teritorija, bet ir erdvė aplink ir norint tą sutvarkyti, pirmiausia reikia svarstyti ką daryti su tvora, nes ji – atskiria erdvę ir baugina. Meras svarstė, kad šioje erdvėje tilptų ir kultūra ir verslas.
Politikas ir istorikas Arvydas Anušauskas nuvylė merą pasakęs, kad, deja, Lukiškių kalėjimo tvoros nugriauti negalima, nes ji – paveldo ir komplekso dalis.
„Istorinės kalėjimo dalys yra labiausiai saugotinos, kiek žinau iš pasaulinės praktikos niekas nesiima griauti istoriškiausios dalies ir dažniausiai panaudoja turistiniams objektams arba filmavimo aikštelėms“, – kalbėjo istorikas.
A. Anušauskas sakė, kad diskusijos dėl Lukiškių kalėjimo tarp istorikų prasidėjo jau senokai. Anot jo, svarbu, kad būtų įamžintos istorinės asmenybės, kurios čia kalėjo, ne tik Žemaitė. Čia kalėjo Antanas Terleckas, Marcelė Kubiliūtė, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir kiti Lietuvos istorijai nusipelnę žmonės, todėl šias erdves, pasak A. Anušausko, reikia kūrybiškai panaudoti.
Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras aiškino, kad reikia prisiminti, kad čia kalėjo daug asmenybių, yra daug istorijos, kurios šios sienos matė. Tiesa, jis sakė, kad paveldo departamentas prisidės padedant identifikuoti, kas vertinga ir kaip tai išsaugoti.
Živilė Diawara, atstovaujanti kūrybinių ir kultūrinių industrijų sferai, konstatavo, kad ši vieta yra mirusi, todėl kultūra gali ją atgaivinti. Ji tikino, kad tai galėtų būti puiki kultūrinė erdvė, kurios itin trūksta miestui.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas sakė, kad Lukiškių kalėjimas yra minties kalėjimas, todėl tai puiki erdvė jas išlaisvinti ir kurti meno centrą, gyvinti šią teritoriją. Anot jo, tai galėtų būti pasaulinio lygio erdvė, kuri stebintų aplinkinius.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija vadovas Mindaugas Statulevičius paneigė dalį visuomenės baimių, esą nekilnojamojo turto vystytojai nori viską nugriauti ir pastatyti kažką naujo. Jis teigė, kad tai erdvė, kuri turėtų atlikti daug funkcijų, tik tada tai būtų gyva vieta.
„Techpark" vadovas Darius Žakaitis mano, kad startuoliai Lukiškių kalėjimo erdvėje turėtų ką veikti. Tai, pasak D. Žakaičio, dinamiška bendruomenė, kuri greitai auga, todėl nauja vieta jiems būtų didelė paskata. Jis tikino, kad startuoliams labai reikia naujų erdvių, nes „Techpark'e" jie jau nebeišsitenka, neužtenka vietų ne tik užsienio, bet ir savo startuoliams.
Tiesa, neaišku, kam ši vieta priklausys dabar. Jei ji bus perduoda Turto bankui, kuris neužsiima objektų vystymu, o tik privatizacija, šioje vietoje, kol nebus nutarta, kas čia bus, niekas negalės vykdyti jokių veiklų.
O nuomotis sales ir daryti konferencijas jau dabar norėtų ir viešbučiai ar kitos organizacijos, matančios daug potencialo šioje erdvėje. Vilniaus meras sako, kad išsyk perimti Lukiškių kalėjimo jie negalėtų, tam reikėtų bent kelių mėnesių, bet svarbu, kad viskas, kas kalėjime yra būtų saugoma. Ekskursijos ir koncertai čia taip pat galėtų vykti, bet reikia sutarti tvarką, kaip bus veikiama Lukiškių kalėjime, kol jo likimas bus galutinai nuspręstas.
Vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasakojo, kaip buvo apsistojęs panašioje erdvėje-viešbutyje Stokholme ir sakė, kad tai buvo unikali patirtis. Jis aiškino, kad tvora tikrai trukdo praėjimams, bendravimui ir funkcionalumui, todėl bent dalies tvoros turėtų nelikti. Jam pritarė ir teisingumo ministras, esą tvoros tikrai trukdo ir jos kuo greičiau turi būti nuimtos.
Lukiškių kalėjimas yra kelių miesto ašių susikirtime, aplink yra daug objektų, todėl Lukiškių atgaivinimas padėtų ne tik šiai teritorijai, bet ir miesto centrui. LAS pirmininkė Rūta Leitanaitė sakė, kad miesto erdvė aplink Lukiškių kalėjimą šiuo metu yra tyli, ji pritarė minčiai, kad aktyviausias vaidmuo įgyvendinant Lukiškių kaitos projektus turėtų atitekti savivaldybei.
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, esantys Vilniaus centre šalia Seimo rūmų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Užsienio reikalų ministerijos.
Kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 metų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Lukiškių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo kalėjimas buvo pradėtas statyti 1901 m., o tardymo kalėjimas – 1902 m. Kalėjimo projektą parengė architektas G. Trambickis, techninį projektą, sąmatą ir kalėjimo pastato brėžinius – inžinierius K. Kelčevskis.
