„Artimiausiu metu kalėjimas bus perduotas Turto bankui ir tuomet bus nuspręsta, ar objektas bus parduotas, bet tai jau nėra ministerijos klausimas. Mūsų klausimas – iškėlimas“, – dar prieš kelias dienas sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Teigiama, kad dviejų savaičių laikotarpyje bus organizuojama diskusija, kas galėtų atsirasti kalėjimo patalpose. „Mes tikimės, kad bent jau dalis objekto bus parduota ir mes gautumėm lėšas bausmių sistemos vykdymo tinklui efektyvinti. Bet svarbiausia, kad ši vieta, nežiūrint į tai, ar bus parduota, ar galbūt tai bus ir viešas koks objektas. Svarbiausia, kad žmonės miesto centre nematytų, spygliuotos vielos“, – kalbėjo ministras.
Šiandien ministras sakė, kad kalėjimas, kuris simbolizavo priespaudą, galėtų būti muziejus ar kita įstaiga.
„Mūsų užduotis yra ir buvo iškelti kalėjimą, tą mes ir padarėme. Su Viešojo saugumo tarnyba aptarėme (dėl padidėjusio darbo krūvio) vyko pokalbiai ir su kitomis organizacijomis, bet tai vidiniai mūsų keliai neturintys nieko bendro su šituo ryžtingu žingsniu“, – sakė ministras.
Jis sakė svarstysiantis kritiką, ar tikrai tarnybų kaštai išaugo dėl Lukiškių kalėjimo-izoliatoriaus uždarymo ir kalinių perkėlimo į kitas vietas. Ministras tikino, kad konvojavimo ir kitų problemų nebus, ir džiaugėsi, kad šis ryžtingas sprendimas iškelti Lukiškių kalėjimą-izoliatorių iš miesto centro, buvo pagaliau priimtas.
Lukiškių direktorius Viktoras Davidenko pasakojo, kad iškelti kalinius iš Lukiškių nebuvo lengvas darbas. Jis tikino, kad dar 1962 metais buvo pradėta kalbėti apie iškeldinimą, bet tik praėjus daugiau nei pusei amžiaus tai išties įvyko.
„Buvo sudarytas specialusis planas, kuris įvyko, nes liepos 1 dieną Lukiškių kalėjimas-izoliatorius jau yra tuščias. Lukiškėse dirbo 348 darbuotojai, jie nebus atleisti, jiems bus surasta vieta kitur, tarkime, Vilniaus pataisos namuose, kurie tampa universali įstaiga. Pareigūnai darbą turės“, – žadėjo Lukiškių kalėjimo-izoliatoriaus vadovas.
Jis tikino, kad nuteistieji skundėsi gyvenimo sąlygomis Lukiškėse, būta skundų dėl privatumo, erdvės stygiaus, bet kasmet jų mažėjo. V. Davidenko prisiminė, kad 1988 metais kalėjime vyko riaušės, o vienas žmogus iš čia net buvo pasprukęs, kai apsimetė kitu nuteistuoju.
Kalėjimo departamento vadovas Virginijus Kulikauskas, atėjęs apžiūrėti uždaryti Lukiškių kalėjimo-izoliatoriaus, sakė, kad kaliniai, kalėję Lukiškėse išsiskirstė po kitas kalinimo įstaigas ir darbo kitų įstaigų darbuotojams tikrai padaugėjo.
„Yra didelė viltis, kad bus pasirašyti įstatymo pakeitimai, kurie leis nuteistuosius iki gyvos galvos laikyti nebe po vieną, tai atsilaisvins tam tikras patalpų skaičius", – sakė Kalėjimų departamento vadovas, tikindamas, kad netrukus turėtų būti ir patalpų bei žmonių rezervas.
O startavus probacijos įstatymui dar apie 20 proc. kalinių pataisos namuose turėtų sumažėti. V. Kulikauskas tikino, kad ir darbuotojai, dirbę Lukiškėse, be darbo neliks, esą jiems siūloma dirbti Pravieniškėse ir kitose įstaigose. Visgi jis pripažino, kad darbo pareigūnams išties padaugėjo.
Nors Lukiškių kalėjimas-izoliatorius jau uždarytas ir jame nebėra kalinių, bet įranga ir dokumentai ten dar liko, todėl patalpos vis dar akylai saugomos, ekskursantai, kurie turi retą protą pasivaikščioti po dabar jau buvusį kalėjimą, visur lydimi prižiūrėtojų, o ir apsauginių vielų dar nespėta nuimti.
Istorikas ir politikas Arvydas Anušauskas sakė, kad šis carinis kalėjimas matė itin daug skausmo, buvo laikas, kai jame kalėjo ne šimtai, o tūkstančiai kalinių, disidentų. Ši vieta, pasak istoriko, naudota ir karo, pokario metu, o 1945 metais čia buvo sugrūsti net 8 tūkst. kalinių.
Dar šių metų pradžioje Lukiškėse buvo laikoma apie 700 nuteistųjų ir suimtųjų, kurie palaipsniui buvo iškeldinti į kitas įstaigas. Ministras E. Jankevičius patikino, kad į kitas Lietuvos įkalinimo įstaigas iškelti kaliniai toliau bausmę atlieka tomis sąlygomis, kokiomis tą darė ir Lukiškėse.
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, esantys Vilniaus centre šalia Seimo rūmų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Užsienio reikalų ministerijos.
Kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 metų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Lukiškių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo kalėjimas buvo pradėtas statyti 1901 m., o tardymo kalėjimas – 1902 m. Kalėjimo projektą parengė architektas G. Trambickis, techninį projektą, sąmatą ir kalėjimo pastato brėžinius – inžinierius K. Kelčevskis.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo kalėjimas buvo skirtas 421 nuteistajam, tardymo kalėjimas – 278 suimtiesiems, administracinis pastatas su butais kalėjimo viršininkui, jo 4 padėjėjams ir prižiūrėtojams, virtuvės pastatas, kepykla, pirtis, skalbykla, ūkiniai pastatai, mūrinė siena, juosianti visus pastatus ir kita.
1905 m. pastatyta Vilniaus Lukiškių kalėjimo Šv. Nikolajaus cerkvė, katalikų koplyčia.
1904 m. kalėjimas buvo pradėtas naudoti. Tuomet tai buvo viena moderniausių įkalinimo įstaigų Rusijos imperijoje. Statyba kainavo beveik 1,5 mln. rublių. Pastatas nekeitė savo paskirties tiek vokiečių, tiek ir rusų okupacijos metais.
