„Šiandien dar sunku pasakyti, kas čia įsikurs“, – kalėjime antradienį per surengtą uždarymo ceremoniją sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Svarstoma, kad pastatų kompleksas galėtų būti perduotas kokiai nors institucijai, kad čia būtų įkurtas muziejus ar kokia nors kita viešoji erdvė.
Taip pat nagrinėjamos galimybės atiduoti kalėjimui priklausančius pastatus Turto bankui, šis skelbtų aukcioną jiems parduoti.
„Man svarbiausia, kad čia būtų atvira, vieša erdvė, kad miestiečiai ir Lietuvos žmonės galėtų čia patekti, nes tai yra visų žmonių turtas“, – žurnalistams teigė ministras.
Po savaitės Teisingumo ministerija surengs diskusiją su institucijų atstovais ir verslininkais, aiškinsis, ką daryti su atsivėrusia teritorija ir pastatais.
Iš Lukiškių kalėjimo paskutiniai suimtieji ir nuteistieji išvežti praėjusį penktadienį. Nuo šios savaitės gyventojai priimami į ekskursijas.
Iš viso nuo sausio pradžios iš čia iškelti beveik 600 asmenų.
Domisi verslininkai
Būsimų valdžios sprendimų dėl Lukiškių kalėjimų laukia nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, matantys galimybių čia statyti konferencijų centrus ar viešbučius.
Keliasdešimt NT plėtros įmonių vienijančios asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sakė, kad „Lukiškių kalėjimo pardavimas sujudintų nekilnojamojo turto rinką“, bet investuoti būtų sudėtinga.
„Tai unikali vieta. Tokios apimties objektų centre praktiškai nėra“, – BNS teigė verslininkų atstovas.
Pasak jo, galimybes veikti toje teritorijoje riboja kultūros paveldo pastatų apsauga ir tai, jog žemės sklypas, ant kurio stovi kompleksas, priklauso valstybei.
„Tai vers skaičiuoti, kokiomis sąlygomis ir kokia apimtimi ten galima būtų kažką įgyvendinti“, – sakė M. Statulevičius.
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, tarp jų – Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė.
Į kultūros vertybių registrą kompleksas įtrauktas nuo 2002 metų.
Uždarymas sulaukė kritikos
Lukiškių kalėjimas uždarytas pusmečiu paankstinus terminą.
Iš pradžių ketinęs atlaisvinti patalpas iki gruodžio 31 dienos, teisingumo ministras prieš kelias savaites paskelbė apie planus tai padaryti liepą.
Tai sulaukė kai kurių teisėsaugos institucijų kritikos, kad priimtas sprendimas yra skubotas, nebuvo derintas ir dėl būtinybės važinėti į kitus miestus padidins suimtųjų bei nuteistųjų konvojavimo išlaidas, darbo krūvį pareigūnams.
E. Jankevičius pavadino tai „nereišminga smulkmena“, palyginti su kalėjimo uždarymu, ir sakė, kad išaugusias sąnaudas institucijos galės pasidengti per kitų metų valstybės biudžeto derybas.
„Kažkam, matyt, bet kuri data būtų ankstyva“, – tvirtino ministras.
Jis atsisakė įvardyti, ką turėjo omenyje.
„Tikrai nenoriu nieko įžeisti, nes šiandien yra tikrai didžiulė šventė, nes mes atsikratome šio priespaudos simbolio“, – kalbėjo E. Jankevičius.
Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas pranešė, kad Rasų gatvėje Vilniuje esančiuose pataisos namuose iki metų pabaigos planuojama įrengti apie 185 vietų suimtiesiems, taip palengvinant ikiteisminius tyrimus ir konvojavimą atliekančių pareigūnų darbą.
Jis taip pat tvirtino, kad kitose įkalinimo įstaigose, kur buvo išvežti kaliniai iš Lukiškių, padaugėjo darbo prižiūrėtojams. Vis dėlto pareigūnas teigė, kad šios problemos yra laikinos, nes netrukus nuteistiesiems iki gyvos galvos turėtų būti leista kalėti grupėmis, o nuo kitų metų išaugs nuteistųjų skaičius laisvėje, jų kontrole užsiims probacijos tarnybos pareigūnai.
Didžioji dalis iš 92 Lukiškėse kalėjusių nuteistųjų iki gyvos galvos perkelti į Pravieniškių pataisos namus. Kalėjimo režimu kalinti nuteistieji išvyko į Marijampolės pataisos namus.
