„Ta problema Latvijoje, taip pat ir Estijoje yra aktualiausia. Supratau, kad Estija pasirinko savo kelią. Nepaisant to, mes sveikiname jų iniciatyvą. Artimiausiu metu, po šio sprendimo, supratau, kad jos (trijų šalių iniciatyvos) neatsiras“, - BNS sakė A.Siaurusevičius.
Šią idėją, anot jo, buvo pasiūlęs Latvijos nacionalinės televizijos vadovas. A.Siaurusevčiaus teigimu, LRT palaikė bendro Baltijos valstybių kanalo idėją, bet jos nepalaikė estai.
LRT vadovas taip pat neatmetė, jog Lietuvos nacionalinis transliuotojas galės bendradarbiauti su estais rengiant laidas ar reportažus rusų kalba, „jei estai pasiūlys“.
Pasak A.Siaurusevičiaus, Lietuvai toks kanalas yra mažiausiai aktualus, nes mūsų tautinės mažumos yra geriausiai integruotos, jos geriausiai moka valstybinę kalbą iš visų trijų Baltijos valstybių rusakalbių tautinių mažumų.
„Man atrodo, kad tokio, kaip Estijos sprendimo Lietuvai nereikėtų. Tačiau kaip pasiekti, kaip labiau integruoti tautines mažumas - tai gali spręsti ne vien Lietuvos televizija ir radijas, tai yra visos valstybės atsakingas dalykas. Ne mažiau aktuali problema visai Lietuvai yra tai, kaip pasiekti, kad Lietuvos piliečiai, ypač lietuviai, kuo mažiau gyventų Rusijos informaciniame lauke“, - kalbėjo A.Siaurusevičius.
Anot jo, LRT Kultūros kanalu ir interneto svetainėje šiuo metu transliuojamos Ukrainos 5-ojo kanalo kasdienės žinios rusų kalba, taip pat čia transliuojama ir Amerikos balso žinios rusų kalba iš Prahos, išplėstos iki šiol rodytos laidos rusų kalba.
„Šiuo metu klausimas, ar reikia mums kurti kanalą rusų kalba, yra per ankstyvas“, - sakė jis.
Estijos Vyriausybė ketvirtadienį nusprendė skirti 4 mln. eurų TV kanalui rusų kalba sukurti. Jis priklausytų Estijos nacionaliniam transliuotojui. Pinigai bus skirti ir studijai, jos įrangai, personalo atlyginimams.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
