LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel teigia, kad projektą komisiją pripažino geriausiu atsižvelgusi, jog pastatas būtų funkcionaliai pritaikytas skirtingoms medijoms bei apimantis medijos pokyčius ateityje.
„Tai yra svarbu siekiant atliepti auditorijos poreikius“, – sakė T. Rytel.
Antroje vietoje liko Lietuvos ir Suomijos bendrovė „Architektūros Linija“ su projektu „Vizija“, trečioje – „Cloud architektai“ su projektu „Vingis“, ketvirtoje vietoje – mažosios bendrijos „After party achitecture“, ribotos atsakomybės įmonės „About Architecture“, Dominyko Daunio ir Alvydo Ubarevičiaus projektas „Forum 1“. Penktojo dalyvio pasiūlymas neatitiko reikalavimų.
LRT skelbia, kad galimybių studijoje 2019-aisiais buvo skaičiuojama, jog projektas neturėtų viršyti 50 mln. eurų, tačiau atsižvelgiant į rinkos situaciją jis gali brangti.
Konkursą toliau vertins Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tuomet viešųjų pirkimų procedūros bus tęsiamos.
Idėjas vertino vyriausiojo Vilniaus savivaldybės architekto Mindaugo Pakalnio vadovaujama komisija, kurioje taip pat buvo architektas Gintaras Balčytis, architektė urbanistė Irena Kliobavičiūtė, architektas Audrius Ambrasas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis, LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas T. Rytel. Taip pat – LRT grupė, kuri vertino pastato funkcionalumą skirtingoms medijoms, sudaryta iš televizijos, radijo, naujienų tarnybos departamentų atstovų.
Naujojo LRT pastato finansavimui svarstomi įvairūs scenarijai, vienas variantų – ilgalaikė paskola su valstybės garantija. Projektavimo darbai numatyti 2022–2023 metais, jie, kaip ir ligšioliniai darbai, bus vykdomi iš LRT metinių biudžetų.