Dabar reikalaujama, kad į fondą patektų ne mažiau kaip pusė lėšų už visus parduotus bilietus. „Laimėjimai turi būti išdėlioti tolygiau. Dabar gali įsigyti kad ir visus tiražo bilietukus ir jie visi bus nelaimingi“, – BNS sakė A. Anušauskas.
Anot jo, Lošimų priežiūros tarnyba yra pastebėjusi, kad didžiąsias loterijas organizuojančios bendrovės laimėjimams skiria ne pusę surinktų pinigų, o mažiau – dalį pajamų perkelia iš vienų finansinių metų į kitus, teisinasi, kad didžiojo prizo niekas nelaimėjo, todėl galbūt jis bus laimėtas kitais metais.
A. Anušausko teigimu, neaiškiai reglamentuota situacija verslas naudojasi – vienuose loterijos tiražuose laimėjimų fondas gali būti, pavyzdžiui, 30 proc. šiam tiražui išplatintų bilietų nominalios vertės, o kituose tiražuose – 70 procentų.
„Žmonių pinigų mėtymas tuščiai ir vedimas į azartą egzistuoja“, – tvirtino A. Anušauskas. Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba BNS teigė, kad tinkamą žaidėjų apsaugą galima užtikrinti ir be A. Anušausko pataisų. Anot jo, loterijų organizatoriai surengia papildomus žaidimus arba skiria papildomų prizų, jeigu mato, kad laimėjimai nepasiekia nustatytos 50 proc. ribos. „Kažkokio esminio pasikeitimo nematome“, – BNS sakė A. Dilba, paklaustas apie pokyčius, jeigu Seimas A. Anušausko pataisą priimtų.
Tačiau jis pripažino, kad loterijų organizatoriai labai skirtingai nusistato laimėjimų fondų apskaičiavimo būdus. „Įvairiausi būdai ir modeliai yra, kaip tie pinigai vaikšto iš vieno tiražo į kitą. Tai (siūloma pataisa – BNS) apsunkintų loterijų organizatorių darbą“, – teigė A. Dilba.
Loterijų asociacijos vadovas Maksimas Reznikovas BNS tikino, kad asociacijos įmonių loterijose laimėjimų fondas nebūna mažesnis kaip 50 procentų.
Pasak jo, Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, 2017 metais loterijų laimėjimų fondas faktiškai sudarė 55 proc. visų išplatintų bilietų vertės – procentiniu punktu daugiau negu 2016 metais.
