Analitikai sako per sunkmetį pamatę fenomenalų reiškinį: imta labiau žaisti loterijose, nors vidutinis atlyginimas Lietuvoje mažėjo, bilietų pardavimas per trejus metus išaugo beveik 60 proc. Loterijų organizatorių teigimu, žmonės visada pirko viltį, o per krizę žaidėjų gretos pasipildė turtingesniais gyventojais.
Kai kurių analitikų skaičiavimu, 2008–2011-aisiais, kai visas pasaulis gelbėjosi nuo krizės smūgio, loterijos bilietų pardavimas Lietuvoje išaugo 56 proc. Tuo metu vidutinė alga beveik 5 proc. sumenko.
Analitikai taip pat pastebi: nors loterijų bilietai – nebūtina arba prabangos prekė, daugiausiai juos perka mažas pajamas gaunantys žmonės. Ir skiria tam kiekvienas kasmet po kelis šimtų litų.
„Lietuvoje kasmet yra išleidžiama beveik 9 mln. litų loterijos bilietams, ir apie 30 bilietų praėjusiais metais per metus atiteko vienam suaugusiam žmogui. Tai dalis yra tų, kurie išvis galbūt neperka, o dalis, kurie įsigyja ir 50 ir 100 loterijos bilietų“, – sako „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
„Praeitais metais Lietuvoj vidutiniškai 12 eurų vienas gyventojas išleido loterijos bilietams. Šiais metais apie 14–15 eurų vienam gyventojui išleisime. Kai tuo metu estai išleidžia apie 28 eurus. Na, aišku, mes lenkiame tradiciškai tokias šalis kaip Rumunija, Bulgarija ir Latvija. Tačiau ženkliai atsiliekam nuo visų Europos išsivysčiusių šalių“, – teigia „Olifėjos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Kazlauskas.
Tačiau vienas iš didžiausių loterijų organizatorių šalyje nesutinka, kad pagrindinis jo prekės pirkėjas – menkų pajamų gavėjai. Esą atvirkščiai, žaisti pastaraisiais metais labiausiai pamėgo, palyginti, neblogai gyvenantys žmonės.
„Patys aktyviausi žaidėjai yra 35–50 metų ir vidutines arba didesnes pajamas gaunantys gyventojai“, – teigia D. Kazlauskas.
Tiesa, turtingesnius žmones loterijos esą priviliojo ne šiaip sau – sudomino naujas žaidimas. Būtent dėl to ūgtelėjo bendrovės pajamos; šiemetinis „Olifėjos“ pajamų didėjimas bus, manoma, bus apie 10 proc.
Analitikų teigimu, loterijų milijonierių istorijos Lietuvoje rodo, kad žmonėms stinga finansų valdymo įgūdžių. Mat gavę daug pinigų, dažnai beprasmiškai juos ištaško.
„Laimi vienetai, o išleidžia visi. Ir išleidžia tikrai labai dideles pinigų sumas, per metus – virš 100 mln. Jeigu kiekvienas, kuris tikisi laimėti ir išleidžia po keliasdešimt litų per mėnesį, tuos pinigus tiesiog atidėtų ir įsigytų kad ir tuos pačius taupymo lakštus ar padėtų indėlį, ar galų gale kauptų taupyklėj, tai tikrai, aš manau, būtų daug didesnė parama ir daug didesnė grąža“, – tikina O. Bložienė.
Analitikė sako – perkančiųjų viltis visada bus. Mat nustoti žaisti įpratę tai daryti žmonės galėtų tik tuomet, jeigu su pinigais taptų visai prastai arba jeigu staiga imtų racionaliai juos skaičiuoti.
Loterijas rengiančios bendrovės teigimu, nuo dar aktyvesnio žaidimo lietuvius atbaido tik mažesnės algos, palyginti su algomis svetur, ir siauresnis pačių loterijų spektras. Jį žadama plėsti – į rinką esą netrukus ateis dar viena tarptautinė loterija.
Irma Janauskaitė
