Lošimų rinkoje įstatymų leidėjai skatina ir palaiko chaosą. Seimas nebaigė svarstyti vienos registruotos Azartinių lošimų įstatymo redakcijos, o jo valdyba ėmėsi stumti kitą. Teisininkai gūžčioja pečiais arba piktinasi, kad norima tiesiog sabotuoti bet kokios tvarkos įvedimą.
Kaip jau rašyta, šalyje teoriškai negalimi (pagal galiojantį įstatymą) internetiniai lošimai, bet jie vyksta „pusiau teisėtai“. Juos, pagal lošimų priežiūros institucijos reglamentus, vykdo vietinės bendrovės, o užsienio dalyviams bei normaliam rinkos reguliavimui keliai užkirsti. Balsas.lt jau minėjo, kad be didesnių problemų dalyvauti lošiant gali ir nepilnamečiai – pakanka elementaraus elektroninio slaptažodžio.
Kam prireikė antro projekto?
Galiojantis įstatymas, kuris interneto epochai nepritaikytas, seniai turi būti pakeistas. Dėl to ginčų nėra. Azartinių lošimų įstatymo projektas Seime jau buvo praėjęs parlamente pateikimo stadiją, bet netikėtai atsirado antras. Painiava kilo tada, kai 2011 metų rugpjūčio mėnesį Seimo valdybos nutarimu suformuota darbo grupė, kuri pateikė dar vieną įstatymo redakciją.
Preliminariu Finansų ministerijos vertinimu Seimo valdybos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu sudarytos darbo grupės (vadovas Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys) parengtas Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra daug liberalesnis už Ž. Šilgalio užregistruotą įstatymo projektą.
Jame, pavyzdžiui, numatyta įteisinti B1 automatus (kur laimėjimas neviršija 100 litų) ir leisti juos statyti baruose, kavinėse, klubuose, statymo punktuose! ir kt., tačiau nenumatytos nepilnamečių ir asmenų, kuriems draudžiama lošti, prevencijos priemones.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys, vienas iš pirmosios redakcijos rengėjų Žilvinas Šilgalis portalui Balsas.lt teigė, kad taip greičiausiai siekiama, jog įstatymas iki kadencijos galo nebūtų priimtas. „Darbo grupė dirbo, derino skirtingas pozicijas, atsižvelgė į įvairių institucijų ir lošimų organizatorių pasiūlymus, o dabar netikėtai atsirado projektas, kuriuo siekiama arba įteisinti visiškai nereguliuojamą prasilošimą arba užkonservuoti dabartinę situaciją“, – piktinosi jis.
Prieš maždaug metus, kaip primena Ž. Šilgalis, buvo pateiktas atskiras įstatymas „B lygio“ lošimams (lošimų automatų salonams, – Balsas.lt) reglamentuoti. Dar mėginta pateikti atskirą „komercinio pokerio“ reglamentavimo įstatymą. Galiausiai, padaryta išvada, kad rinka yra viena ir reglamentuojantis įstatymas turi būti vienas. <...> Mūsų darbo grupė dirbo beveik du metus, derino įstatymą ir su lošimų organizatoriais, ir su įvairiomis tarnybomis, o paskui, netikėtai, atsirado naujas įstatymas su labai keistomis nuostatomis“, – piktinasi Ž. Šilgalis.
Advokatas Kęstutis Kvainauskas, komentuodamas tragikomišką situaciją, buvo dar labiau kategoriškas. „Projektą rašę asmenys apsimeta kvailais tyčia. Ten numatyta pakeisti atgyvenusią nuostatą, draudžiančią internetinius lošimus, tačiau kartu prikurta taisyklių, pagal kurias rinkoje galės likti tik jau esančios lošimų bendrovės ir bus užkirstas kelias konkurencijai rinkoje bei kitų Europos Sąjungos bendrovių atėjimui. To niekaip neįmanoma suderinti su Europos teise. Tikslas, matyt, yra palikti dabartinę drumzliną situaciją, kai lošimai internetu vyksta „namudiniais“ pagrindais, kai Lošimų priežiūros tarnyba Lietuvoje registruotoms bendrovėms, nepaisant pasenusio įstatymo nuostatų, leidžia vykdyti iš esmės nekontroliuojamus internetinius lošimus“, – įtarė K. Kvainauskas
Antras įstatymas „iš šalies“
Kaip rodo „naujojo“ įstatymo projekto, kuris irgi skinasi kelią Seime kompiuterinės dokumentų istorijos, jis parašytas ne Seime ir ne kokioje nors valstybės institucijoje. Kaip dažnai tokiais atvejais nutinka, projektą rengė privatūs advokatai. Seimo duomenų bazėje pateikiamų dokumentų kūrėjuose aiškiai figūruoja lošėjų advokatas Linas Sesickas – verslininko Samuelio Kaco advokatas. Ponas S. Kacas, kaip žinia, valdo B kategorijos lošimų automatų tinklą.
„Šiaip nėra nieko nei naujo, nei blogo, kad Seimo nariai pasitelkia specialistus iš šalies, kai ruošia įstatymus. Blogai yra tai, kad įstatymas paruoštas nelabai gerai. Kaip jau minėjau, suderinti jo su europine teise yra praktiškai neįmanoma“, – sako K. Kvainauskas.
Tiek Ž. Šilgalis, tiek advokatas K. Kvainauskas teigia maną, kad antrasis įstatymo projektas, atsirandantis kadencijos pabaigoje, yra reikalingas tik tam, kad sudrumstų vandenį ir niekas reguliavime nepasikeistų.
K. Kvainauskas atkreipia dėmesį, kad dalies siūlomo projekto nuostatų apskritai niekaip neįmanoma suderinti su Europos Sąjungos teise. „Europos Sąjungos teisingumo teismas yra ne kartą pasisakęs, kad negali būti dirbtinai ir neproporcingai ribojama vienos sąjungos šalies bendrovės galimybė teikti paslaugas kitos bendrijos narės rinkoje. Tuo tarpu naujai atsiradusiame įstatymo projekte visų lošimų organizatorių privalomai reikalaujama steigti bendrovę Lietuvoje, galimybė organizuoti internetinius lošimus siejama tik lažybų punktų turėjimu, nors visi žino, kad kai kurios tarptautinės bendrovės paslaugas teikia tik internetu ir jokių lažybų punktų Lietuvoje neturi ir neplanuoja turėti. <...> Tvoros, pavyzdžiui, yra tveriamos mėginant projekte nustatyti, kad naujos lošimų vietos gali būti steigiamos tik esant tam tikram gyventojų skaičiui, pagal teritorijas. O pačiame įstatymo projekto gale nurodoma, kad iki įstatymo įsigaliojimo jau turinčioms įsteigtas lošimo vietas bendrovėms šis apribojimas išvis nėra taikomas. Vadinasi rinką ir siekiama uždaryti, neįsileisti konkurentų, o paskui paleisti bei nieko nereguliuoti“, – teigia jis.
Kaltinimai ir įtarinėjimai
Naująjį projektą įregistravusios darbo grupės vadovas, Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, neseniai į socialdemokratų frakciją perėjęs D. Budrys tvirtina, kad Ž. Šilgalio kaltinimai jam kelia juoką ir užsimena, kad Ž. Šilgalis, matyt, atstovauja kieno nors interesams. „Kai tik ponas sužinojo, kad esame jau parengę projektą, tada labai suskubo registruoti savąjį, nes kažkas matyt paprašė. Nes iki tol, per visą kadenciją tiesiog nebuvo sugebėjęs parengti įstatymo. Tai tegul viešai ir pripažįsta“, – nukirto D. Budrys.
Ž. Šilgalis nelieka skolingas: „Mūsų parengtas įstatymo projektas registruotas 20011-08-23 d. ir praėjo jau pateikimo stadiją spalio mėnesį. Tuo tarpu D. Budrio darbo grupė buvo sudaryta tik 2001-08-30 d., o registruota tik 2012 gegužės viduryje. Mūsų parengtas įstatymo projektas pagrindiniame BFK komitete bus svarstomas birželio 6 d. ir tuomet Seime liks svarstymo ir priėmimo procedūra. „Alternatyvinio projekto net nėra pavasario sesijos darbų programoje“ Beje, pabandykite padiskutuoti su jais apie paties įstatymo nuostatas, tai jie sugebės tik pasakyti, jog jų geresnis, neva skaidresnis, teisingesnis ir t.t. O apie patį reglamentavimą žino tik labai abstrakčiai. Bandžiau diskutuoti su jais dėl įstatymo nuostatų, bet supratau, jog diskutuoti reikia ne su jais, o su L. Sesicku arba galbūt su ponu S. Kacu?“
Pats advokatas Linas Sesickas portalui Balsas.lt sakė politikų pareiškimų komentuoti nenorįs. „To komentuoti nesinorėtų, nes bet koks komentaras atrodytų kaip mėginimas apsiginti nuo kaltinimų, iki kurių lygio aš nenoriu leistis. <...> Visas įstatymo rengimo procesas yra dokumentuotas. Darbo grupė, kurioje yra įvairių politinių jėgų atstovai, dirbo. Buvo gauti įvairių institucijų atsiliepimai – Finansų ministerijos, Sveikatos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir kitų. Buvo specialiai, pažintiniais tikslais suorganizuotos išvykas į lošimo įstaigas ir kontrolės institucijas. Buvo pažintiniais tikslais suorganizuota išvyka į Didžiąją Britaniją“, – aiškino advokatas.
L. Sesickas atsisakė lyginti abiejų įstatymų kokybė ir gilintis į teisėkūros proceso niuansus. „Buvo gauti visų lošimo verslo asociacijų atsiliepimai, o politinės konkurencijos aš komentuoti tikrai nenoriu“, – sakė pašnekovas.
Taip pat skaitykite:
Azartiniai žaidimai: kai išsidirbinėja prokurorai ir valdininkai (I)
Azartiniai žaidimai: kai išsidirbinėja prokurorai ir valdininkai (II)
Dalis lošimą reglamentuojančių įstatymo projektų galbūt gimė ne Seime. (nuotr. Balsas.lt)
