Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė antradienį parlamentui aiškinsis dėl savo parašo po kreipimusi į parlamentinį Žmogaus teisių komitetą dėl Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho.
Plenarinio posėdžio darbotvarkėje numatyti L. Graužinienės atsakymai į Mišrios Seimo narių grupės nario Vytauto Matulevičiaus paklausimą.
V. Matulevičius Seimo pirmininkei primena, kad ji pasirašė po tekstu, kuriame Darbo partijos baudžiamasis procesas vadinamas „galimai politizuotu“ ir „pažeidžiančiu žmogaus teises ir laisves“. Anot jo, tokiu būdu viena aukščiausių šalies pareigūnių „neleistinai įsikišo į teismų veiklą, siekdama Darbo partijai naudingo sprendimo“.
„Ar Jūs sutinkate su tuo, kad šis Jūsų žingsnis yra nesuderinamas su Konstitucija ir duota priesaika? Ir ar Jūs ketinate prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir atsistatydinti iš Seimo pirmininkės pareigų?“ – teiraujasi parlamentaras.
Pasak jo, keliasdešimties Seimo narių, tarp jų ir L. Graužinienės, kreipimasis į Seimo Žmogaus teisių komitetą dėl galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų yra siekis įtraukti komiteto narius į tebevykstančio Darbo partijos baudžiamojo proceso vertinimą, kad jie priimtų sprendimą, kuris šiurkščiai pažeistų konstitucinį valdžių atskyrimo principą.
„Ar ir šie veiksmai, Jūsų nuomone, yra suderinami su šalies Konstitucija ir Seimo statutu ir todėl turėtų likti be pasekmių? O gal vis dėlto tai reikėtų vertinti kaip Seimo narių skatinimą sulaužyti duotą priesaiką ir pažeisti Konstituciją bei įstatymus?“ – klausia V. Matulevičius.
Parlamento vadovei taip pat primenama, kad ji „nebe pirmą sykį naudojasi aukštomis pareigomis, bandydama išgelbėti savo bendrapartietį V. Uspaskichą nuo baudžiamosios atsakomybės“. Anot V. Matulevičiaus, L. Graužinienė darė viską, kad V. Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo klausimas kuo ilgiau nebūtų įtrauktas į Seimo darbotvarkę.
„Darbo partijos byloje figūruoja 24 mln. litų nuslėptų pajamų ir 23 milijonai išlaidų. Jūs – ilgametė šios partijos narė ir vadovė. Ar Jums žinoma, iš kur partija gaudavo tokias didžiules lėšas? Klausiu to todėl, kad lėšų kilmė Darbo partijos byloje nėra nagrinėjama, taigi, nėra ir procesinių kliūčių, dėl kurių nebūtų įmanoma atsakyti į ši klausimą“, – rašoma paklausime.
Klausimą dėl sukčiavimu įtariamo V. Uspaskicho reabilitavimo į Seimo Žmogaus teisių komiteto darbotvarkę mėginta įtraukti keturis kartus. Dėl to net kviestas neeilinis komiteto posėdis.
Grupė parlamentarų siūlė komiteto posėdyje svarstyti klausimą „Dėl galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų“. Rašte nurodoma, kad „Darbo partijos baudžiamasis procesas galimai yra politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves numatytas konvencijoje“.
Jame siūlyta inicijuoti darbo grupę dėl Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, tačiau iš pradžių nurodyta, kodėl, parlamentarų vertinimu, Darbo partijos baudžiamasis procesas „yra galimai politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teise ir laisves“. Vienas argumentų – proceso viešinimas.
Raštą pasirašė 45 Seimo nariai, tarp jų – Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė L. Graužinienė, dauguma „darbiečių“ frakcijos narių, taip pat yra „tvarkiečių“, socialdemokratų, LLRA, Mišrios Seimo narių grupės atstovų parašų.
Europos Parlamentas lapkritį pradėjo svarstyti Lietuvos prokurorų prašymą panaikinti Darbo partijos įkūrėjo V. Uspaskicho teisinę neliečiamybę, kad politikas galėtų būti teisiamas dėl sukčiavimo. Oponentų manymu, būtent dėl šio klausimo svarstymo Europos Parlamente ir siekta duoti signalą iš Lietuvos Seimo, kad V. Uspaskicho byla yra politinė.
Vilniaus apygardos teismas pernai liepą V. Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Politikas savo kaltę neigia ir vadina procesą politiškai motyvuotu. Nuosprendis įsigalioja tik po Apeliacinio teismo sprendimo.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
