Išanalizavęs beveik 200 teisės aktų projektų, LLRI teigia, kad įstatymų rengėjai išpildo ne visus teisės aktų projektui keliamus reikalavimus: neigiamos pasekmės nedetalizuotos daugiau kaip pusėje, poveikis verslui – daugiau kaip trečdalyje įstatymų projektų.
„Mūsų atlikta analizė parodė, kad įstatymų projektų iniciatoriai daugiau dėmesio skiria naujo reguliavimo priežastims ir tikslams įvardyti, o projekto numatomas pasekmes, tarp jų ir neigiamas pasekmes, bei poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai, dažniau nurodo formaliai“, – pranešime sakė sakė LLRI ekspertė Karolina Mickutė.
Anot LLRI, dažnai poveikis aprašomas šabloninėmis frazėmis kaip „poveikis verslui nenumatomas“, „įsigaliojus projektui verslui gali kilti neigiamų pasekmių“ ir panašiai. Pasak K. Mickutės, tai reiškia, kad priimant teisės aktą galimas poveikis gyventojams nėra laikomas argumentu.
„Natūralu, kad tam tikrais atvejais įstatymas gali veikti ne taip, kaip tikėtasi, vietoje naudos kurti naštą. O klaidos ir jų taisymas kainuoja“, – teigė ji.
Pavyzdžiui, 2018 metais iš 14 Konstitucinio Teismo priimtų nutarimų 11-oje teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.
Aiškinamųjų raštų tyrime analizuoti 148 atrinkti teisės aktų projektai ir 57 numatomo poveikio vertinimo pažymos. Darbo santykių, užimtumo ir ekonominės veiklos, žemės ir miško nuosavybės teisių reguliavimo sritys pasirinktos siekiant ištirti daugeliui gyventojų aktualių įstatymų rengimo ir pagrįstumo kokybę.
