„Juodžemis toks yra, tai ten buvo vamzdis išlindęs. Ir tiesiog iš namo bėgdavo, sunkdavosi į žemę, į kanaliuką. Ir taip tvarkė nuotekas kiti gyventojai“, – šitaip su savo individualiomis nuotekomis tvarkėsi kai kurie Tryškių, Telšių savivaldybėje esančio miestelio, gyventojai.
Aplinkosaugininkams aptikus, kad Tryškių miestelio gyventoja Genutė savo nuotekas leidžia tiesiog į upelį, moteriai teko įsirengti 1000 eurų kainavusį individualų nuotekų valymo įrenginį.
Kitas miestelio gyventojas Romualdas individualią nuotekų valymo sistemą turi. Tiesa, aplinkosaugininkams vyras vis vien užkliuvo, nes jo valymo įrenginys veikė netinkamai ir per vamzdį į Tryškio upelį tekėjo neišvalytas nuotekų vanduo. Romualdui teko sumokėti 25 eurus, kad specialistai jo sistemą sutvarkytų. Dabar aplinkosaugininkai vyrui priekaištų neturi.
„Pasižiūrėjom, kad yra valymo įrengimai pasistatyti, paprašėm atidaryti ir matom, kad ten nieks neburbuliuoja, nors orą pūtė, veikė iš tikrųjų. Tą pačią dieną jie tiesiog išsivalė tą visą rezervuarą, atsinaujino bakterijas“, – sako Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos specialistas Andrius Jankauskas.
Individualias nuotekų valymo sistemas turi kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Žmonės įsirengę nuotekų valymo įrenginius pamiršta apie jų priežiūrą, o turintys nuotekų kaupimo rezervuarus nepastebi, kad jie tampa nesandarūs ir taip nevalytos nuotekos patenka į gamtinę aplinką.
Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Pavel Jakubovskij sako, kad šiemet Vilniaus rajone iš visų nustatytų aplinkos apsaugos pažeidimų trečdalis protokolų surašyta už netinkamą nuotekų tvarkymą.
„Būna, leidžia į bendro naudojimo teritoriją dažnai. Galvoja, kad jeigu ne į savo, tai į kitą sklypą galima. Tada būna, kad ir patys savo sklype leidžia tas nuotekas. Žmonės turėtų suprasti, kad darydami tokius pažeidimus jie užteršia tą patį vandenį, kurį geria ir užteršia tas pačias upes ir ežerus, kuriuose maudosi“, – pasakoja Vyriausiasis specialistas Pavel Jakubovskij.
Gamtos teršėjai, pasak aplinkosaugininkų, dažnai net nežino, kad turi kaupti apmokėjimo kvitus už nuotekų išsiurbimą ar net nežino kokį valymo įrenginį yra įsirengę. Kad pažaboti žmones netinkamai tvarkančius individualias nuotekas Aplinkos ministerija kuria „Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą“. Joje bus nurodyta kur nuotekos yra tvarkomos individualiai, ar jos buvo išvežtos laiku, kokie priežiūros darbai su sistema buvo atlikti.
„Sistema padės atverti duomenis ir iš tikrųjų matysim kaip mūsų kaimynas už tvoros tvarko tas nuotekas. Vien tai drausmins, kad ta informacija vieša. Taip pat ta informacija bus vieša ir kontroliuojantiems pareigūnams“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė Agnė Kniežaitė-Gofmanė.
Individualių nuotekų tvarkymo duomenis į sistemą turės suvesti nuotekų įrenginius aptarnaujančios įmonės, nuotekų vežėjai. Tiesa, žmonės turintys biologinius nuotekų valymo įrenginius gali būti įpareigoti atlikti išvalytų nuotekų kokybės tyrimus. Skirtinguose regionuose tokių tyrimų kaina siekia nuo 30 iki 100 eurų.
„Yra svarstoma galimybė numatyti asmenims individualiai tvarkantiems nuotekas tokiose sistemose pareigą kartą per metus atlikti tyrimus, kurie parodytų iš tiesų ar nuotekos yra išvalomos iki nustatytų reikalavimų ar ne. Tą informaciją įvestų į sistemą laboratorija turėtų tokią pareigą“, – kalbėjo A. Kniežaitė-Gofmanė.
Teršalai iš prastai tvarkomų individualių nuotekų įrenginių patenka į gėrimui naudojamo požeminio vandens sluoksnius. Lietuvos geologai fiksuoja, kad didžiųjų miestų priemiesčiuose ir pakraščiuose, kuriuose nėra centralizuos nuotekų sistemos, individualių gręžinių vandenyje fiksuojama tarša nitratais.
Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos bandomoji versija turėtų būti parengta iki kitų metų pabaigos, o pradėti veikti pilnai 2023-ųjų viduryje.
