„Močiutė matė dar galvytę vieną. Vieną tik ant kalno užlipusi matė. Aš atbėgau, aš plaukt nemoku“, - sakė nelaimės liudininkas.
Vaikus iš tvenkinio seneliams padėjo ištraukti kaimynas. Jis bandė pats gaivinti vaikus. Netrukus atskubėjo ugniagesiai gelbėtojai ir medikai. Jie 40 minučių dar bandė reanimuoti vaikus, tačiau abiejų gyvybės užgeso. Nemaitonių kaimas sukrėstas ir gedi. Tokios baisios tragedijos vietiniai nepamena. Mergytei už trijų dienų būtų suėję 8 eri.
„Nežinau ar ten vaikučių gimtadienis ar senelių, švęsti gimtadienį norėjo, tėvai išvažiavo apsipirkti, paliko anūkus babai. Ir va kada karšta musiet nubėgo į prūdą, nu ir va“, - sakė tragedijos liudininkas.
„Nežinau ką pasakyti apie tą gyvenimą. Negali pasakyti, kur atsitiks... Tvarkingi tie žmonės, netgi labai. Jau čia baisiausia, kas būna baisiau. Baisiau nieko nėra. Viską užgyvensi, žmogaus – ne.“
Nuskendę vaikai kiekvieną vasarą atostogaudavo pas senelius. Anūkai su tėvais gyveno Vilniuje. Sostinėje seniau gyveno ir patys seneliai. Tačiau grįžo į gimtinę. Čia taip pat gyvena ir nuskendusių vaikų promočiutė.
„Nuvažiavo pirmiausia greitoji. Tai sakau, senukė ten silpna yra, gal pas ją. O paskui žiūriu gaisrinės lekia, sakau gal gaisras. O paskui žiūriu žmonės važinėjasi. Baisūs dalykai. Turiu ir aš anūkų, ką aš nežinau“, - kalbėjo sukrėsti žmonės.
„Dieve, tėvams jau negali būti baisiau. Kur jau šitokia nelaimė, Dieve Dieve. Baisu. Man kai pasakė, man telefonas iš rankų iškrito“, - sakė moteris.
Kaimynai sako, kad pamatę lekiančius medikus ir gelbėtojus, nė nepagalvoję, kad įvyko tokia baisi nelaimė.
Kodėl įvyko nelaimė, nusinešusi broliuko ir sesutės gyvybes – galima tik spėlioti. Manoma, kad vienas vaikas pradėjo skęsti, o kitas puolė gelbėti.
