„Nepasitikėjimas pensijų sistema: ar tai priežastis, ar pasekmė? Aš labiau linkstu prie to, kad tai yra rezultatas, dėl kurio turime gana daug pokyčių, daug diskusijų. Manau, kad ne visos politinės partijos žino apie skaičius, kuriuos matėme, sakydami, kad valstybinė pensija liks kaip pagrindinis šaltinis“, – LIPFA surengtos konferencijos metu teigė T. Gudaitis.
„Taip, ji išliks, tačiau be taupymo, be papildomų įmokų, tikriausiai galiausiai turėsime tokius sprendimus, kokius ką tik matėme. Kalbu apie siūlymus ilginti pensinį amžių ar didinti mokesčius, kurie nėra populiarūs politikų sprendimai“, – pridūrė jis.
LIPFA vadovas referuoja į Lietuvos banko (LB) valdybos nario Simono Krėpštos pristatytus duomenis, kad ateityje, norint išlaikyti tą pačią pensijų pakeitimo normą (45 proc. nuo turėto atlyginimo), pensijų sistemai reikės papildomų lėšų, kurios sieks 5 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasak T. Gudaičio, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo steigimas gali duoti rezultatų, tačiau ši išeitis dažniausiai buvo pristatoma šalyse, kuriose dalyvavimas II pakopos pensijų kaupime yra privalomas. Kaip pavyzdį jis išskyrė Švediją.
„Tai, kaip mes matome valstybinių pensijų fondų vaidmenį, gali būti diskusija Lietuvoje. Tai sukuria vertę tokiose situacijose, kai turime privalomą dalyvavimą antroje pensijų pakopoje, kaip Švedijoje. Tada, pavyzdžiui, jei žmogus nesirenka privataus paslaugų teikėjo, jam būtų numatytas valstybinis pensijų fondas“, – kalbėjo jis.
Privatūs pensijų fondai investuoja į vietos rinką
LIPFA vadovas teigė, jog apie 10 proc. Lietuvoje veikiančių pensijų fondų lėšų investuoja į šalies ekonomiką. Anot jo, investicijų į vietos ekonomiką galime tikėtis tik iš regione veikiančių pensijų fondų: užsienio regionuose veikiantys pensijų fondai, tikėtina, į Lietuvą neinvestuoja nieko.
„Jei visi pensijų fondai būtų valdomi pasyviai arba indeksuotai, į mūsų ekonomiką būtų investuotas nulis. Jei pažvelgtume į mūsų kapitalo rinkas, mūsų regiono šalys yra mažos, todėl investicijos būtų lygios nuliui. Vietoj nulio, mes turime 10 proc.” – kalbėjo jis.
T. Gudaitis taip pat aiškino, jog II pakopos pensijų fondų lėšos nėra likvidžios, investuojamos ilgalaikėje perspektyvoje ir leidimas dažnai išsiimti pinigus anksčiau laiko gali sutrikdyti fondų veiklą ir duoti priešingų rezultatų.
„Turime suprasti, kad šie pinigai yra užrakinti 10, 20, 25 ar daugiau metų. Kiekviena vyriausybė, norėdama kaip nors reformuoti antrąją pensijų pakopą, pavyzdžiui, padaryti ją liberalesne, kaip Estijos atveju, jos nelikvidumą atsuka prieš mus“, – tikino LIPFA vadovas.
„Tarkime, investuojame į renovacijos programą, o po dvejų metų ateina klientai ir reikalauja grąžinti pinigus, bet renovacija bus išmokėta tik per 15 metų. Kaip mes tai suvaldytume?“ – klausė jis.
ELTA primena, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
Idėją kurti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, kuris sukurtų konkurenciją privatiems fondams, praeitą savaitę pasiūlė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Jo teigimu, į valstybės fondą gyventojai galėtų būti įtraukiami automatiškai, prie kaupimo pensijai turėtų prisidėti ir darbdaviai.
SADM teigia, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Anot institucijos, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.
