Šiuo metu naujų atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų per 14 d., rodiklis Vilniaus mieste ir rajone siekia 704, kai bendras šalies vidurkis – 350. Sostinę pagal šį sergamumo rodiklį lenkia tik Visaginas (806) ir Širvintų rajonas (1,040).
Apžvelgusi praėjusio mėnesio sergamumo koronavirusu rodiklius NVSC Vilniaus departamento vadovė R. Lingienė vylėsi, kad pavasariniai orai „įpūs ir geresnių tendencijų į Vilniaus epidemiologinę situaciją“. Tačiau, kaip pažymėjo ji, realybė tokia, kad tiesa ne visada būna maloni.
„Analizuojant kovo mėnesį epidemiologų surinktus duomenis, matome, kad, lyginant su vasariu, Vilniuje kovą augo skaičius žmonių, kurie užsikrėtė šeimose – vasarį jų buvo apie trečdalis, kovą – 35 proc. Užsikrėtusiųjų darbe taip pat registruota daugiau – beveik 10 proc., kai vasarį jų buvo 8 proc.
Tuo metu, 2,5 proc. vilniečių kovą užsikrėtė ugdymo įstaigose, dar po 2 proc. atitinkamai – užsienyje ir gydymo įstaigose, 10 proc. – kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui: laidotuvių metu, socialinės globos įstaigose ar net, kad ir trumpai laiptinėje pakalbėję su kaimynu ir pan.“ – nurodė ji savo socialinio tinklo paskyroje.
38 proc. nenorėjo ar negalėjo nurodyti infekcijos šaltinio
Kaip teigė ji, konkretaus infekcijos šaltinio nenori ar negali nurodyti 38 proc. užsikrėtusiųjų. Tačiau departamento vadovė pabrėžė, kad svarbu tai, jog nustatomas sąlytį su jais turėję žmonės ir jie izoliuojami.
„Išsiaiškiname vietas, kur užsikrėtę žmonės lankėsi Itin dažnas atsakymas yra, kad užsikrėtę asmenys lankėsi ne vienoje ar dvejose parduotuvėse, ne po vieną ir ne po du kartus naudojosi viešuoju transportu. Tai labai aiškus signalas mums visiems, kad infekcija niekur nepasitraukė, o Vilniaus regione plintant britiškajai atmainai, net ir trumpas kontaktas prekybos centre ar autobuse su užsikrėtusiuoju netinkamai dėvint kaukę ar neužtikrinant tinkamos rankų higienos, gali būti lemiantys“, – dėstė R. Lingienė.
Tad prieš einant į prekybos vietą, ji ragino atsiminti, kad būtina pasirūpinti rankų dezinfekcija, nauja kauke ar respiratoriumi, dezinfekuti vežimėlio/krepšelio, po apsipirkimo vėl dezinfekuoti rankas.
Itin dėmesingais reikia būti naudojantis viešuoju transportu: prieš įlipant dezinfekuoti rankas, dėvėti kaukę ar respiratorių, išlipus vėl dezinfekuoti rankas, taip pat – prieš nusiimant ir jau nusiėmus kaukę.
Plintant britiškajai atmainai ir menkas kontaktas kelia riziką
R. Lingienė nurodė, kad pusė vilniečių, kurie epidemiologams nesuteikė informacijos, kur galėjo užsikrėsti, lankėsi savo darbo vietose (dauguma jų – biurų/ofisų, gamybos pramonės, prekybos darbuotojai).
„12 proc. tarp negalinčių įvardinti užsikrėtimo vietos buvo nedirbantys pensininkai, 9 proc. – bedarbiai, likę 29 proc. – dirbantys iš namų, esantys vaiko priežiūros atostogose, studentai, moksleiviai, fotografai ir pan.
Ką tai rodo? Žymiai greičiau plintančią B.1.1.7 viruso atmainą, kai kiekvienas, net ir menkas kontaktas, gali turėti reikšmingą įtaką infekcijos plitimui“, – dėstė ji.
Auga užsikrėtimai ugdymo įstaigose
NVSC atstovė atkreipė dėmesį, kad taip pat auga užsikrėtimų skaičius ugdymo įstaigose ir darbo vietose. Šiuo metu turimi 85 aktyvūs protrūkiai, iš jų daugiausiai, t. y. 35 proc. yra ugdymo įstaigose. 13 proc. – gamybos, po 8 proc. – logistikos ir prekybos įmonėse.
„Šiandien ypač aktualu ir svarbu – ugdymo įstaigos, tiek ikimokyklinio, tiek pradinio ugdymo. Užsikrėtimų skaičiai nėra dideli, bet jie auga, lyginant su vasariu, ir blogesnė situacija yra darželiuose – absoliuti dauguma užsikrėtusiųjų – mažieji vilniečiai.
Kodėl tai vyksta? Pagal epidemiologų duomenis neretai net ir po sąlyčio atsisakoma testuoti vaikus, į darželį vedami net ir simptomų turintys vaikai. Tai pat pasitaiko, kad į darželius vaikus veda tėvai, kurie patys jaučia simptomus, personalas kontaktuoja tarpusavyje, nors tam nėra būtinybės.
Ką galime padaryti? Būti atsakingiems ir paraginti tą daryti vieniems kitus. Kviečiu aktyvius tėvus tomis priemonėmis, kuriomis komunikuojama su darželių grupes lankančių vaikų tėveliais, auklėtojais, dalintis svarbia informacija, taip užkertant kelią virusui plisti“, – sakė R. Lingienė.
Kartu ji pateikė rekomendacijas įmonėms:
- savalaikiai teikti informaciją epidemiologams;
- laikytis visų operacijų vadovo sprendimų dėl darbo organizavimo principų karantino metu;
- aktyviau komunikuoti su darbuotojais. Darbuotojai turi žinoti, kodėl išauga rizika, jei dirba skirtingose cechuose, tačiau kooperuojasi važiuoti po darbo namo po su kolegomis iš kitų cechų ir pan., ką epidemiologai itin dažnai nustato epidemiologinės diagnostikos metu.
Vis labiau šildantis ir naujos energijos, tikiuosi, įkvėpsiantis pavasaris būtų gerai, jog įpūstų ir geresnių...
Posted by Rolanda Lingiene on 2021 m. balandžio 1 d., ketvirtadienis
Virš 800 naujų atvejų
Praėjusią parą šalyje nustatyta 810 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Praėjusią parą šalyje atliktas 9521 molekulinis (PGR) ir 4748 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 349,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 217 tūkst. 865 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 200 tūkst. 266 asmenys, deklaruotas 156 tūkst. 831 pasveikusysis. Statistiškai šiuo metu serga 9645 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 53 tūkst. 80.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3594 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7296 mirtys.
