Pasak ministro, turkai jaučia nuoskaudą, kad sulaukia daug partnerių Vakaruose kritikos, bet mažai palaikymo.
„Nenormalu, kad praėjus mėnesiui po sukrėtimo didžiulėje 80 mln. gyventojų šalyje niekas tiesiogiai neparodė tokio intereso. Bendravimas tiesiogiai yra kas kita negu kritika per spaudą ar kažkokie pamokymai“, – BNS telefonu iš Ankaros sakė ministras.
„Čia būdamas pajutau, kad Turkija jautriai išgyvena, tam tikra prasme jaučiasi įsižeidę, nesuprasti, nepalaikomi, nes girdi vien kritiką, o mažai paramos ir palaikymo“, – sakė L.Linkevičius.
ES pareigūnai pastaruoju metu kritikavo Turkiją dėl griežtų priemonių, kurių imtasi po nepavykusio pučo.
Nesutarimai gali sužlugdyti susitarimą pažaboti migrantų srautą į Europą. Turkija teigia, kad susitarimas nustos galioti, jei Europa neįgyvendins pažadų įvesti bevizį režimą ir paspartinti derybas dėl narystės ES.
L.Linkevičius sakė Ankaroje išsakęs lūkesčius, kad Turkija gerbs žmogaus teises ir teisės viršenybės principus.
„Pakartojau, kad tikiu, jog Turkijos valdžia liks ištikima įsipareigojimams. Jie patys sako, kad demokratiją apgynė ne tam, kad ją sugriautų“, – tvirtino ministras.
Jo teigimu, Turkijos valdžia argumentuoja, kad dėl dažnai pasikartojančių išpuolių ir visuomenės nuomonės Ankarai sudėtinga šiuo metu suderinti kovos su terorizmu įstatymus su europiniais standartais, bet ji neatsisako kalbėtis šia tema.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) padėkojo Lietuvai už išsakytą paramą. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis parašė, kad Lietuva įrodė esanti tikra draugė.
Lietuvai - pastabos dėl Guleno sekėjų
Dėl nepavykusio liepos 15-osios perversmo Turkijos valdžia kaltina JAV gyvenantį pamokslininką Fethullah Guleno (Fetchula Giuleną). Ankara reikalauja Vašingtoną jį išduoti, kad jis stotų prieš teismą tėvynėje.
L.Linkevičius BNS patvirtino, kad Turkijos pareigūnai atkreipė dėmesį į Lietuvoje veikiančias įstaigas, kurios siejamos su F.Guleno judėjimu.
„Esu išgirdęs nuogąstavimus dėl jų veiklos, dėl infiltravimo į įvairias struktūras, dėl grėsmės, kurią gali kelti ne tik Turkijoje, bet ir kitur. Tokius komentarus girdėjome ir čia būdami“, – sakė ministras.
„Kokių nors reikalavimų nesame girdėję. Esame sakę, kad institucijos veikia pagal Lietuvos įstatymus ir mes labai atidžiai stebime procesą. Neturėdami faktų neturime priežasčių reaguoti.
Padėkojome už informaciją ir priėmėme domėn, tai ką jie teigia“, – pridūrė L.Linkevičius.
Ministras konkrečių įstaigų neįvardijo. Lietuvos žiniasklaidoje skelbta, kad su F.Guleno judėjimo siejama Vilniuje veikianti tarptautinė mokykla „Vilnius International Meridian School” (VIMS).
Renginius, kuriuose kalbama apie F.Guleno mokymą, taip pat rengia įstaiga „Baltic Turkish Culture Academy“.
L.Linkevičius per vizitą sakė sulaukęs patikinimo, kad Turkijos siekis normalizuoti santykius su Rusija nėra vykdomas įsipareigojimų NATO sąskaita.
„Santykių derinimas su Rusija neturėtų būti traktuojamas kaip nukreiptas prieš NATO“, – kalbėjo L.Linkevičius.
