Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
NATO pasiryžimas užtikrinti Baltijos šalių saugumą nemažėja, nors greitojo reagavimo pajėgų steigimas ir patiria sunkumų, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, dalyvaujantis Briuselyje antradienį vykstančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Neramina tai, kad kai kurie antskrydžiai tikrai gali būti traktuojami kaip bandymas imituoti tam tikrą branduolinę ataką. Čia, matyt, irgi yra grasinimo arsenalo dalis. Tai taip pat nebus palikta be dėmesio. Aljansas, be jokios abejonės, irgi į tai reaguos“, – sako L. Linkevičius.
– Ar ką nors sutarėte dėl Baltijos šalių saugumo užtikrinimo?
– Matote, šio susitikimo tikslas – išklausyti centrinės vadovybės informaciją, kaip vyksta susitarimų, kurie buvo priimti Velse, įgyvendinimas. Kažko išbaigto neturėtų būti. Reikia išklausyti patį procesą.
Diskusija leidžia suprasti, kad politinės valios turi visi. Kalbama, kad kitais metais matysime daugiau savo sąjungininkų pajėgumų tiek ore, tiek žemėje, tiek vandenyje. Taip pat vyksta valdymo ir kontrolės elementų, paprasčiau sakant – štabų, steigimo pasirengimas. (...) Manau, kad viskas vyksta normaliu tempu. Tikimės, kad vasario mėnesį, kai susirinks gynybos ministrai, turėsime kažką labiau apčiuopiamo.
– Dėl greitojo reagavimo pajėgų buvo teigta, kad trūksta ir politinės valios, ir finansavimo. Kokia dabar situacija?
– Ambicijų vis tiek niekas nekoreguoja. Sunkumų yra, bet tai natūralu. Kai reikia kažką įgyvendinti ir tam reikalingi resursai, visada nuogąstaujama ar abejojama. Negirdėjome nė vieno, kuris ragintų sumažinti ambicijas. (...) Vadinamosios ypatingo greitumo pajėgos ir yra sukurtos tam, kad galėtų būti dislokuotos valandų, o ne dienų laikotarpyje. Atsitraukti nuo šio tikslo būtų nenaudinga.
– Kiek reali Ukrainos narystė NATO?
– Reikia žiūrėti į patį procesą. Niekas nedraudžia nė vienai šaliai norėti pasirinkti jai tinkamus aljansus, bet niekas to ir negarantuoja. Tik labai svarbu, kad nedraustų. Buvo patarėjų, raginančių NATO pateikti garantijas, kad Ukraina neįstos į aljansą. Generalinis sekretoriaus davė labai aiškų atsaką, kad NATO tikrai tokių garantijų neteiks.
Buvo šalių, kurios patarinėjo Ukrainai atsisakyti šio kelio. Tik Ukraina ar bet kuri kita šalis pati gali pasirinkti savo saugumo ateitį ir tikrai tik nuo jos ir organizacijos priklausys, ar jai pavyks tai pasiekti ir per kiek laiko. Priminsiu, kad šiuo keliu mes ėjome 10 metų. Matysime, kaip seksis kitiems.
– Kokie NATO šalių požiūriai į Ukrainos narystę?
– Šiandieną mes to neaptarinėjome, bet Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas kalbėjo apie euroatlantinę integraciją. Reikia suprasti, kad Ukraina pasirinko ne tik europinės, bet ir transatlantinės integracijos kelią. Tai yra suprantama kaip integracija į NATO. Niekas per daug nei kvestionavo, nei diskutavo tuo klausimu. Tai yra Ukrainos pozicija ir mes ją gerbiame. Maža to, jei iš Ukrainos pusės bus pareikštas toks noras, padėsime siekti šio tikslo.
– Jungtinių Valstijų sekretorius kalba apie naujas sankcijas Rusijai. Ar aptarėte kažką konkretesnio?
– Vyrauja vieninga nuomonė. Tai yra nurodyta mūsų dokumente, kuris, manau, greitai bus priimtas, nes nėra prieštaravimų. Rusijos atsakomybė yra labai aiški. Ji griauna ne tik pasaulio taikos sistemą, bet ir pačią pasaulio architektūrą. Įstatymo viršenybės principas, kuris visiems yra gerbtinas ir svarbus, keičiamas jėgos viršenybės principu. Buvo pateikti konkretūs skaičiai, kiek padidėjo pajėgumai Rusijos teritorijoje: tankų, sunkiosios technikos.
Visi vieningai sutarėme, kad turime ir toliau palaikyti spaudimą ir taip pat viešinti informaciją. Tai iki šiol buvo daroma nuosekliai ir bus daroma ateityje, nes visi pritarė toms išvadoms. Konkrečiai niekas nedetalizavo, nes NATO, kaip žinia, sankcijų neskelbia. Tai daro kitos institucijos, Europos Sąjunga ar Jungtinės Valstijos. Manau, kad ta tema bus diskutuojama, nes, kaip matome, situacija ne gerėja, o blogėja.
– Rusija reguliariai pažeidinėja Europos šalių oro erdvę. Ar NATO turi kokį nors atsaką į tai?
– NATO reaguoja pagal nustatytas procedūras. Tam yra oro policija ir reakcijos laikas. Per 15 minučių [naikintuvas – LRT.lt] turi pakilti, reaguoti, ir tai yra daroma visur: ar Lietuvoje, ar prie Kalifornijos krantų. (...) [Rusijos skrydžiai] kelia ir tam tikrą grėsmę. Gal ne tiesiogiai karinę, nes dažniausiai niekas nepažeidžia sienos, bet pažeidžia civilinės aviacijos saugumo reikalavimus. NATO į tai reaguoja, nes tai yra susiję su saugumu. Jeigu bus tiesiogiai kėsinamasi į oro erdvę, o ne tik bandant, žinoma, kad bus reaguojama.
Dar neramina tai, kad kai kurie antskrydžiai tikrai gali būti traktuojami kaip bandymas imituoti tam tikrą branduolinę ataką. Čia, matyt, irgi yra grasinimo arsenalo dalis. Tai taip pat nebus palikta be dėmesio. Aljansas, be jokios abejonės, irgi į tai reaguos.
– Buvote susitikęs su Italijos užsienio reikalų ministru. Ką jis jums atsakė ir ką ministerija planuoja dėl Vasilijaus Kotlerovo?
– Aš pasakiau, kad apgailestaujame, kad ši istorija taip pakrypo, ir manome, kad prašymas atsižvelgti į mūsų interesus yra teisėtas. Prokuratūros bendrauja, kad ekstradicija būtų taikoma. Italijos teisėsaugos institucijos neužtikrino, kad procese dalyvautų įtariamasis. Jis netgi išnyko iš šalies teritorijos. Tikrai apgailestaujame dėl tokių veiksmų.
Ministras sakė, kad jis supranta mūsų reakciją ir, bent kol kas, negalėjo nieko paaiškinti. Manau, kad atkreipėme dėmesį ir tai yra ne pabaiga. Gali būti teikiamos apeliacijos ir visais atvejais, kad ir kaip bebūtų, teisinio persekiojimo procesas tikrai nesibaigs šio piliečio atžvilgiu ir mes tikrai to reikalo taip nepaliksime.
