Dėl jo kandidatūros susitarus Seimui, Vyriausybei ir Prezidentūrai, Lietuvoje lieka tik formalumas, tačiau didžiausi iššūkiai ministro laukia Europos parlamente. Kokie, kalbame su politologu Linu Kojala.
Antradienį Seimas spręs ar Virginijų Sinkevičių skirti eurokomisaru. Nors aiškios kritikos kandidatui nėra, tačiau abejonių kyla dėl jo amžiaus ir pakankamos patirties nebuvimo. Ar gali tai jam pakišti koją?
Aš manau, kad tai galima kompensuoti žiniomis, nes bus labai svarbūs klausymai Europos Parlamento atitinkamame komitete, kai jau bus žinoma, į kokį konkretų portfelį ponas Sinkevičius pretenduos, jei jį patvirtins Seimas.
Tokiu atveju jam reikės atsakyti į daug klausimų, susijusių su jo būsimąją kompetencijų sritimi. Ir, jeigu jis įrodys, kad į juos geba atsakyti, žino temą, žino dilemas, tada, manau, kad patirties stoką galima iš dalies kompensuoti.
Tai čia kalbate apie Europą. Tačiau gal Lietuvoje patirties nebuvimas gali pakišti koją?
Mes matome tam tikrą tarpinstitucinį konsensusą – ir Prezidentūra ir Vyriausybė yra sutarusi dėl šios kandidatūros, o tai jau yra svarbiausias ženklas, todėl, kad Parlamentas kai kuriose kitose šalyse apskritai neatlieka didelės rolės.
Lietuvoje jis turi pritarti, tačiau ir čia, ko gero, valdantieji jį palaikys. O kad dalis opozicijos gali nebalsuoti „už“ arba susilaikyti, tai čia yra natūrali politinio proceso dalis.
Kai kalbame apie V. Sinkevičiaus patirtį. Ar yra keliami kažkokie reikalavimai, ką eurokomisaras turi būti nuveikęs?
Nėra formalių kriterijų. Eurokomisarus deleguoja pačios valstybės, spręsdamos, kas yra tinkamiausias tuo metu. Bet, be abejo, yra tikimasi, kad kandidatas turės vykdomosios valdžios patirties.
Ir, be abejo, supratimas toje temoje, į kurią bus deleguojamas konkretus komisaras, nes, žinome, kad temų spektras Europos Komisijoje yra labai platus.
Mūsų Seimo opozicija apeliuoja į pono Sinkevičiaus Seimo posėdžių prastą lankomumą, ypač, kai tapo ministru, buvo vienas paskutinių pagal lankomumą. Ar tai gali daryti kažkokią įtaką europarlamentarams sprendžiant kandidato tinkamumą?
Sunku įsivaizduoti, kad tai būtų svarbus pasirinkimo kriterijus. Aišku, kad reikia turėti omenyje, kad Europos Parlamentas tikrai norės pademonstruoti savo raumenis ir atmesti bent keletą kandidatų.
Tai yra pakankamai įprasta praktika, o, šį kartą, ko gero, bus dar labiau jaučiama, nes Europos Komisijos vadove buvo paskirta Ursula von der Leyen, nors ne visi Europos Parlamente tam pritarė. Tad, ko gero, bus bandoma žaisti tą galios žaidimą.
Bet, kad šis aspektas galėtų tapti lemiamu sprendžiant, kurios komisarų kandidatūros bus atmestos, na, sunku tai įsivaizduoti.
Visą pokalbį apie Virginijaus Sinkevičiaus šansus tapti eurokomisaru žiūrėkite siužete.
