Seimo nariai po pateikimo pritarė Seimo nario, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio įregistruotoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama, kad Lietuvos televizijos kanalų ir radijo stočių eteryje žiūrovams, klausytojams būtų transliuojama daugiau lietuvių autorių audiovizualinių ir muzikinių kūrinių. Įstatymo projektas toliau bus svarstomas parlamento komitetuose. Įstatymo pataisas Seimas plenariniame posėdyje numato svarstyti gruodžio mėnesį.
„Esu įsitikinęs, kad, puoselėdami savo nacionalinę kultūrą, dėdami pastangas jai plėtoti, žmonėms suteikdami galimybę labiau prisidėti prie jos kūrimo, mes stiprinsime savo šalies valstybingumą ir patriotiškumą, nes būtent jie ir taps mūsų tikruoju saugumu šiame neramiame informacinių karų ir propagandinių atakų prieš mūsų valstybę kontekste“, – pabrėžė L. Balsys.
Pasak Seimo nario, šiuo įstatymu ne tik norima užtikrinti, kad būtų saugoma, puoselėjama ir propaguojama lietuvių kultūra bei kalba, vyktų aktyvesnė nacionalinio meno ir kūrybos sklaida, bet taip pat siekiama paskatinti Lietuvos kūrėjus daugiau dėmesio skirti nacionalinių audiovizualinių bei muzikos kūrinių kūrybai ir audiovizualinės bei muzikos industrijos plėtrai.
„Šiuo metu galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme nurodoma, kad transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams. Naujoje įregistruotoje įstatymo redakcijoje pirmą kartą numatomas lietuvių kūrėjų mūsų valstybine kalba atliekamų kūrinių transliavimo skatinimas, nustatant nacionalinės muzikos ir audiovizualinių kūrinių kvotas transliuotojų programose“, – sakė L. Balsys.
Parlamentaro teigimu, šiuo metu ne tik Europos Sąjungoje, bet ir daugumoje pasaulio šalių yra priimtos vienokios ar kitokios nacionalinio repertuaro apsaugos ir populiarinimo teisinės nuostatos. „Tai daroma tam, kad būtų stiprinamas valstybės identitetas ir vienybė, o vietinė muzikos rinka būtų apsaugoma nuo galingos ir įtakingos tarptautinės muzikos rinkos dominavimo. Šiandien Lietuvos kultūra bei kūrėjai nėra nuo to apsaugoti“, – sakė L. Balsys.
Tikimasi, kad nauja Visuomenės informavimo įstatymo redakcija, prisidėdama prie Lietuvos audiovizualinės ir muzikos industrijos plėtros, leis įsisavinti jos gaunamas lėšas šalies viduje ir taip pagerins lietuvių kūrėjų kūrybos sąlygas, o kartu užtikrins ir papildomas pajamas į Lietuvos biudžetą iš gausesnės muzikos industrijos apyvartos, kuri apima autorinius atlyginimus, atlyginimus iš turtinių teisių civilinės apyvartos, lietuvių kūrybai skirtų renginių honorarus ir lietuviškos kūrybos eksportą.
