Per Vyriausybės valandą Seime parlamentaras Andrius Šedžius išreiškė abejones dėl suskystintų dujų terminalo nuomos tikslingumo. Tokios abejonės jau buvo nuskambėjusios ir iš Antikorupcijos komisijos (AK) pirmininko Ligito Kernagio lūpų.
Pasak A. Šedžiaus, Lietuva, nuomodamasi suskystintų dujų terminalą iš Norvegijos kompanijos, dešimt metų turės mokėti po beveik 2 mlrd. litų ir, pagal sutartį, įsipareigojama tą terminalą išsipirkti, tačiau niekur nėra skelbiama likutinė vertė, už kiek terminalas bus perkamas. Be to, susirūpinimą kelia ir norvegų spaudoje pasirodžiusi publikacija, kad iš Lietuvos norvegai pasipelnys ir užsidirbs po 50 mln dolerių į metus. Politikui premjero Andriaus Kubiliaus teiravosi, ar buvo kitų nuomos ar pirkimo versijų ir ar galima gauti daugiau skaičių.
Premjeras savo ruožtu patikino, kad vakar Vyriausybėje vyko posėdis dėl suskystintų dujų terminalo, kurio metu išaiškėjo, kad visi reikalai gerai juda į priekį, bei buvo pateikti visi skaičiai.
„Jūsų nuogąstavimai neturi pagrindo. Galėtumėte pasikviesti „Klaipėdos naftos“ vadovą Roką Masiulį ir visus skaičius detaliai gautumėte“, – teigė jis.
Taip pat A. Kubilius užsiminė, kad Vyriausybė planuoja patvirtinti suskystintų dujų terminalo įstatymo projektą, kuriame apibrėžiama, kaip jis veiks po to, kai bus pastatytas. Taip pat jame bus aprašytas, koks bus terminalo ekonominis rėžimas. Ministras pirmininkas atskleidė, kad netgi pasirūpino, kad prie įstatymo projekto būtų pateikti visi papildomi skaičiai, kurie ir kelia susirūpinimą dėl nežinomybės.
Kaip žinia, „Klaipėdos nafta“, kurios 70,63 proc. akcijų priklauso Lietuvos Vyriausybei, šių metų kovo 2-ąją pasirašė sutartį dėl suskystintų gamtinių dujų laivo-saugyklos nuomos.
Šio terminalo įrengimo nuoma per metus kainuotų 179 mln. litų, taigi per visą nuomos laiką – 10 metų – tai kainuotų beveik 1,8 mlrd. litų.
Seimo Antikorupcijos pirmininko Ligito Kernagio nuomone, terminalo nuoma kainuotų gerokai brangiau, nei būtų galima įsigyti tokią transporto priemonę. Be to, apie 30 metų tinkamą naudoti laivą vėliau „Klaipėdos nafta“ turėtų ir išsipirkti už likutinę vertę.
Norvegijos kompanija „Hoegh LNG Ltd.“, laimėjusi konkursą, šiuo metu jau eksploatuoja du suskystintųjų gamtinių dujų terminalus-laivus. Lietuvai skirtas laivas jau pradėtas statyti Pietų Korėjoje, tačiau norvegai neslepia, kad kiek didesnį nei Klaipėdai statomą dujų terminalą-laivą korėjiečiai gali pagaminti ir parduoti vos už 320 mln. dolerių (apie 838 mln. litų), t. y. milijardu mažiau, nei „Klaipėdos nafta“ sumokės už nuomą per dešimt metų.
„Kodėl Lietuva pati negalėjo nusipirkti laivo tiesiai iš Pietų Korėjos bendrovės „Hyundai Heavy Industries“, nemokėti tarpininkams ir gerokai sutaupyti? – stebėjosi L.Kernagis. – Dabar matome, kad per dešimt metų ne tik prarasime milijardą, bet ir privalėsime tą terminalą-laivą išsipirkti iš norvegų. Man tai kelia rimtų įtarimų, kad šis sandėris kai kuriems veikėjams bus labai naudingas. Bet tai yra skandalas, kurį būtinai aiškinsis Seimo Antikorupcijos komisija.“
Informacija apie tai, kad norvegai pelnosi iš Lietuvos, A. Sekmoko manymu, neatitinka tikrovės.
