Ligonių kasos specialistų vos ne kasdien pacientai klausia, už kokius tyrimus reikia mokėti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras sako, kad raštiškų skundų dėl neaiškių mokėjimų už tyrimus per metus gaunama nedaug – vos keletas. Tačiau telefono skambučių tuo klausimu sulaukiama vos ne kasdien – žmonės teiraujasi, tikslina, nori sužinoti už kokius tyrimus pacientui, atvykusiam pas šeimos gydytoją, reikia susimokėti. „Apie tyrimus – mokamus ir nemokamus pacientui visų pirma turi išaiškinti šeimos gydytojas, kilus neaiškumui galima kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos vadovus, teirautis Ligonių kasoje“, – sako skyriaus vedėjas.
Jis teigia, kad iš keleto pernai gautų raštišku skundų dviem atvejais buvo pradėta kontrolės procedūra, kitais – patarta kreiptis į gydymo įstaigą. Kai pageidauja patys E. Voras sako, kad nemokamai atliekamas hematologinis kraujo tyrimas, glikemijos kiekio kraujyje nustatymas, gliukozės toleravimo mėginys, C reaktyvaus baltymo ir/arba ENG tyrimas, kalio ir natrio kiekio kraujo serume nustatymas, kreatinino ir šlapalo bei cholesterolio kiekio kraujyje (asmenims nuo 40 metų amžiaus ar esant šeimyninei anamnezei, antsvoriui, sergant kai kuriomis, tarp jų endokrininėmis, ligomis) nustatymas.
Visi šie tyrimai yra numatyti Šeimos gydytojo medicinos normoje ir atliekami pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Jei šių tyrimų gydymo įstaiga, prie kurios pacientas yra prisirašęs, pati neatlieka, ji turi sudaryti sutartį su kita tuos tyrimus galinčia atlikti įstaiga.
Kai tyrimą atlikti paskyrė gydytojas, nei už mėginių paėmimą, nei už talpyklas pacientui mokėti nereikia.
Tačiau, pasak E. Voro, už tyrimus reikės susimokėti tada, jei apdraustieji patys, be gydytojo paskyrimo, pageidauja atlikti juos ar dėl šių tyrimų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Sprendžia gydytojas Profilaktinius sveikatos tikrinimus suaugusiems asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, nemokamai atlieka šeimos gydytojas.
Tvarkoje nurodyta, kad suaugusiesiems iki 65 metų bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas ir gliukozės kiekio kraujyje tyrimas atliekami 1 kartą per 2 metus. Vyresniems nei 65 metų amžiaus – bendras šlapimo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje tyrimas atliekami dažniau – 1 kartą per metus, o bendras kraujo tyrimas – 1 kartą per 2 metus. Cholesterolio tyrimas suaugusiesiems atliekamas kartą per metus.
Vaikų profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami nustatyta tvarka. Tačiau, pasak E. Voro, į kiekvieną atvejį reikia žiūrėti individualiai, esant reikalui, kiek ir kokių reikia tyrimų, sprendžia šeimos gydytojas. Kai kurios ligos Teisės aktais yra numatyti tyrimai, už kuriuos nereikia mokėti pacientams, sergantiems tam tikromis ligomis. Vienas iš tokių tyrimų – papildomai mokamas glikozilinto hemoglobino koncentracijos kraujyje nustatymas. Šeimos gydytojas šį tyrimą skiria pacientui, kuriam paskirtas cukrinio diabeto gydymas. Šis tyrimas parodo, koks diabetu sergančio ligonio gliukozės kiekis buvo per pastaruosius tris mėnesius. Tyrimas ypač svarbus diabeto komplikacijų prevencijai.
Siųsdamas planinei operacijai šeimos gydytojas turi atlikti jo kompetencijai priskirtus reikalingus tyrimus. Nuo praėjusių metų spalio 18 dienos kompensuojami ir šie kraujo tyrimai: protrombino laiko ir tarptautinio normalizacijos santykio nustatymas, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko nustatymas bei kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymas.
