„Visuomenės socialinės atsakomybės brandą galima skirstyti į kelis etapus: kai vartotojai iš viso nereaguoja į socialinės atsakomybės signalus ir jų nesupranta, antras etapas – kai vartotojas supranta, ką norima pasakyti socialinės atsakomybės žinute, ir į ją atkreipia dėmesį, trečias, brandžiausias etapas – kai vartotojas, rinkdamasis prekę ar paslaugą, sąmoningai ieško socialinės atsakomybės signalų“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo I. Zokas.
Pasak jo, socialiai atsakinga įmonė yra ta, kuri naudoja iš perdirbtų atliekų pagamintas daiktus, yra skaidri, moka visus mokesčius ir aukoja labdarai.
I. Zoko žiniomis, Lietuvos visuomenė yra antrajame socialinės atsakomybės etape:
„Vartotojas supranta, kas yra socialinė atsakomybė, bet socialinės atsakomybės faktas dar nėra pats prioritetas. Vis tik orientuojamasi į kainą, į kokybę – jei šios sąlygos vykdomos, tada galima kalbėti apie socialinę atsakomybę“, - teigė jis.
Aplinkosaugininkas Andrejus Gaidamavičius nurodo, kad apsipirkinėja žmones pagal tris kriterijus: kainą, ekologiškumą ir teisingumą:
„Pirmas ir pagrindinis kriterijus yra pigu/brangu. Manau, kad du trečdaliai pirkėjų remiasi būtent tuo. Antras pasirinkimo kriterijus – sveika/nesveika. Manau, kad trečdalis pirkėjų žiūri į etiketes, kas yra jų sudėtyje, ar yra genetiškai modifikuotų organizmų, ar ne. Tik pavieniai, gal tik žalieji, renkasi pagal principą teisinga/neteisinga, tai yra, kokį ekologinį pėdsaką paliekame pasaulyje, pirkdami tas prekes, ar įmonė išnaudoja žmones ir pan.“ – sakė A. Gaidamavičius.
