Lietuvos švietimo tarybos nariai bendru sutarimu pasisakė, kad reikalavimų mažinimas būtų nenuoseklus ir galimai diskriminacinis sprendimas, turintis ilgalaikių neigiamų pasekmių visai švietimo sistemai.
Taryba šių metų kovo mėnesį išsakė principinę pozicija, kad brandos egzaminai turi vykti. Brandos egzaminų skaičiaus mažinimas reikštų, kad bus galimai diskriminuojami abiturientai, kurie laikė ar kitais metais privalės laikyti egzaminus, nors nedalyvavo ugdymo procese dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių, bus sukeltos abejonės dėl brandos pripažinimo sistemos. Reikalavimų mažinimu brandos atestatui įgyti taip pat būtų apribota ir asmens teisė pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą Lietuvos aukštojoje mokykloje, patrauklesnės taptų studijos kitų šalių aukštosiose mokyklose. Taryba įvertino ir galimas pasekmes aukštojo mokslo finansavimo tvarumui bei poveikį šalies mokslo pažangai ir inovacijų plėtrai, kuri yra pripažįstama tarptautinių organizacijų kaip viena iš efektyviausių priemonių šalims atkurti ekonomiką po COVID-19 protrūkio sukeltų ekonominių padarinių.
Visose srityse dėl COVID-19 protrūkio susidarė ypatinga padėtis, todėl yra reikalingas visų suinteresuotų šalių susitelkimas ir abipusė pagalba. Taryba skatina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją įvertinti galimą papildomų lėšų poreikį įgyvendinti sveikatos specialistų reikalavimus ir numatyti šias lėšas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane. Taryba taip pat siūlo įvertinti, ar visi abiturientai, pasirinkę laikyti daugiau egzaminų nei numato stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, juos planuoja laikyti. Tarybos nuomone, ši informacija sudarytų galimybę dar kartą peržiūrėti abiturientų srautus organizuojant baigiamuosius brandos egzaminus.
