Didžioji dauguma Seimo narių randa pačių įmantriausių pasiaiškinimų ir motyvų nesiveržti diržų, išlaidauti automobiliams, samdyti po tris ir daugiau padėjėjų. Vienas iš neseniai mestų argumentų - neva kolegos Latvijoje ir Estijoje gauna kur kas didesnes algas. Tačiau "Vakarų ekspresui" išanalizavus visus duomenis paaiškėjo, kad mūsiškai politikai skundžiasi nepagrįstai: nei estai, nei latviai limuzinų už mokesčių mokėtojų pinigus nesinuomoja, neturi ir tiek padėjėjų, kaip kolegos lietuviai.
Pateikė siūlymus
Kilus parlamentarų išlaidavimo skandalui Seime sudaryta darbo grupė, kuri šiuo metu rengia įvairias pataisas. Siūlymai - įvairūs, pavyzdžiui, sumažinti lėšas, skirtas parlamentinei veiklai, nuo 3,2 iki 2,1 tūkst. per mėnesį. Siūloma mažinti parlamentaro padėjėjų skaičių - apsiriboti dviem, o ne trimis. Mąstoma ir apie galimybę už vadinamąsias kanceliarines lėšas neleisti įsigyti tokių daiktų kaip puodukai, šildytuvai, virduliai... Biuro įrangą galima būtų tik nuomotis, bet ne įsigyti.
Tiems, kurie nuomojasi automobilius ir pateikia tai įrodančius dokumentus, būtų draudžiama už išmokas važinėti taksi, viešuoju transportu. Už parlamentinei veiklai skirtas lėšas būtų galima apsigyventi viešbutyje tik užsienyje ir tik tuomet, jei į komandiruotę parlamentarą išleidžia Seimo valdyba.
Tačiau visa tai - geri ketinimai, mat lemiamą žodį tars pats parlamentas, kurio beveik visos frakcijos jau ėmė šiauštis nepritardamos išlaidų mažinimui. Ypač pasipiktinta ketinimais sumažinti padėjėjų skaičių, nors daugelyje Europos valstybių parlamentarai verčiasi ir su vienu padėjėju, o kitur jų apskritai neturi. Tuo metu Lietuvos parlamentarui šiam tikslui skiriama 10,5 tūkst. litų, kurie paprastai paskirstomi 3 padėjėjams.
Pasenusi tvarka
Apskaičiuota, kad per metus Lietuvos Seimo išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja 80 mln. litų. Kanceliarijos klausimus kuruojanti Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė "Vakarų ekspresui" teigė, kad "visus šunis karti" ant mūsų parlamento nederėtų.
"Jūs raskite nors vieną kitą valstybinę instituciją, kurioje per šiuos metus taip smarkiai būtų sumažintos algos. Seimo nariams - 36 procentais, kanceliarijos darbuotojams - 33 procentais. Premjeras kalba, kad biudžetininkams nuo kitų metų uždarbis dar bus mažinamas 10 procentų, tad tai palies ir Seimą. Aš, Seimo vicepirmininkė, gaunu 6 tūkstančių litų algą atskaičius mokesčius. O tiek juk gauna ir mokyklų direktoriai", - pasakojo ji.
"Vakarų ekspresui" parlamento Finansų departamento pateiktais duomenimis, eilinis Seimo narys kas mėnesį gauna 6 910 Lt algą, parlamento vadovas - 9 150 Lt (dar papildomai skiriami 4 474 Lt reprezentacijai), komitetų vadovai - 7 735 Lt neatskaičius mokesčių.
V. Baltraitienės manymu, reikėtų apskritai atsisakyti išmokų parlamentinei veiklai ir nustatyti normalią algą.
"Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad visi Seimo naria lygūs. Tačiau taip nėra, jei įvertinsime rinktus vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose. Vienmandatininkai tikrai daugiau važinėja, susitikinėja su žmonėmis, išleidžia pinigų darbui su rinkėjais. O daugiamandatininkai, ypač tie, kurie rinkti Vilniuje, aiškina, kad jų apygarda - visa Lietuva. Tai - atsikalbinėjimas. Turėtų būti diferencijuojamas lėšų skyrimas", - svarstė politikė.
Ji pritarė, kad Seimo narių algos dydį reikėtų "pririšti" prie vidutinio šalies mėnesinio uždarbio.
"Dabar nors tiek gerai, kad už išmokas reikia atsiskaityti. Praeitą kadenciją alga buvo apie 3 tūkstančiai litų, o vadinamieji "vokeliai" - apie 6-7 tūkstančiai. Ir už tas išlaidas nereikėjo atsiskaityti, mokesčiai taip pat nebuvo mokami", - sakė Seimo narė.
Tad, jos manymu, parlamente yra daroma kur kas daugiau žygių išlaidoms mažinti nei ministerijose, kitose biudžetinėse įstaigose.
Neseniai ir pati parlamento vadovė Irena Degutienė sakė buvusi šokiruota, kai sužinojo, kad Seimui ir "Sodrai" reprezentacijai atseikėjama tokio paties dydžio suma - po milijoną litų per metus.
Estų pavyzdys
Dėl priemonių ekonomikai gaivinti ir išlaidoms mažinti tarp Baltijos valstybių ekspertai labiausiai giria Estiją. Todėl "Vakarų ekspresas" susisiekė su šios valstybės parlamento, vadinamo Riigikogu, spaudos tarnyba. Anot jos, Estijos parlamentarai, kurių yra 101, išties gauna dvigubai didesnę algą, nei Lietuvoje: eilinio parlamentaro darbo užmokestis - 11 833 Lt. Mūsiškiai gauna per 5 tūkst. litų.
Estijos parlamento spaudos tarnybos atstovas Gunaras Palas informavo, kad algų dydžiai parlamentarams bus susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje ir bus perskaičiuojami kiekvienais metais. Skaičiai bus vertinami paskutinįjį metų ketvirtį, o alga fiksuojama kitų metų kovą.
Estijos parlamentarai gali išleisti 10 proc. nuo algos siekiančią sumą - 1 183 Lt - "su darbu susijusioms išlaidoms". Prieš sunkmetį ši suma siekė 30 proc.
Paklausus, ar parlamentarai gauna papildomai pinigų parlamentinei veiklai, kolega iš Estijos oficialiai atsakė: "Ne, jie negauna!". Estai gali nuomotis automobilius, kaip ir Lietuvos parlamentarai, tačiau tik už tuos pačius 1 183 Lt per mėnesį. Už tokią sumą limuzinų ir visureigių, kaip įprasta Lietuvoje, išsinuomoti nepavyktų.
Estų parlamentarai neturi tokių viešbučių, kaip Lietuvos Seimas, tad tiems, kurie gyvena ne Taline, per mėnesį butų ar apartamentų nuomai skiriami 1 548 Lt, tačiau būtina pateikti sąskaitas. Lietuvos Seimo viešbučiuose, nemokant nuomos mokesčio gali apsigyventi Vilniuje arba 25 kilometrus aplink sostinę nuosavo būsto neturintys Seimo nariai. Jie turi atsiskaityti tik už suteiktas ryšio paslaugas.
Beje, estai neturi asmeninių padėjėjų.
"Algų fondas padėjėjų išlaikymui priklauso nuo parlamentinių frakcijų dydžio. Padėjėjus turi tik frakcijos. Pavyzdžiui, Reformų partijos frakcija, kurioje 31 parlamentaras, samdo 10 žmonių personalą. Centro partijos frakcija su 28 nariais - 8 padėjėjus, 10 narių turinti Socialdemokratų frakcija - 3 darbuotojus, Estijos žaliųjų partijos frakcija su 6 nariais - 3 žmones. Jokiai frakcijai nepriklausantis parlamentaras padėjėjų neturi", - informavo G. Palas.
Latvių taupymas
100 narių turinčio Latvijos Seimo Spaudos tarnyba tikino, kad parlamento biudžetas šiais metais "atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje" buvo sumažintas pakartotinai. Apkarpytos algos tiek kanceliarijai, tiek parlamentarams.
Latvijos Seimo narys gali turėti ne daugiau kaip 2 padėjėjus, algos jiems mokamos iš valstybės biudžeto, tačiau bet kuriuo atveju bendra atlyginimų suma negali viršyti vienam padėjėjui skirto fondo (2 653 Lt).
Metų pradžioje eilinis Latvijos Seimo narys gaudavo 6 tūkst. litų algą. Kovą suma sumažinta iki 5 183 Lt, liepą - iki 4 881 Lt. Tai sudaro tik 54 proc. sumos, kurią galėtų gauti parlamentarai pagal teisės aktus - jų atlyginimas skaičiuojamas pagal vidutinę algą šalies viešajame sektoriuje. Tad teoriškai Latvijos Seimo nario alga šiais metais turėtų būti 9 tūkst. litų.
Kaimyninėje valstybėje yra ir priemokos: parlamento vadovas papildomai gauna 3 812 Lt. Parlamentinės grupės pirmininkas gauna 955 Lt priemoką, pakomitečio vadovas - 574 Lt per mėnesį.
Pasak Latvijos parlamento atstovų, išlaidos 7 proc. dar bus mažinamos tvirtinant 2010 m. biudžetą. Kitąmet išlaidas Seimui ketinama sumažinti 22 proc. - iki 57,2 mln. litų (4 mln. mažiau nei šiemet).
Latvijos Seimo Finansų departamento vadovybė pranešė, kad parlamento išlaikymas Latvijoje mažėja kasmet: 1995 m. išlaidos sudarė 0,672 proc. viso nacionalinio biudžeto, o 2009-aisiais - jau tik 0,253 proc.
Kaimynai sumažino ir išmokas parlamentinei veiklai: nuo liepos 1-osios išmokos transportui "nukirptos" 20 proc., ryšiams - 30 proc. (267 Lt per mėnesį). Nuo rugsėjo 1-osios tiems parlamentarams, kurie negyvena Rygoje ir nuomojasi apartamentus sostinėje, išmokos sumažintos 20 proc. - iki 1 920 Lt per mėnesį.
Transporto išlaidos kompensuojamos diferencijuotai: politikas, gyvenantis Rygoje arba 60 km spinduliu aplink sostinę kas mėnesį gauna 658 Lt išmoką. Gyvenantiems 60-150 km nuo Rygos skiriama tūkstančio litų išmoka, o gyvenantiems per 150 km nuo sostinės - 1 376 Lt. Tie, kurie nesinaudoja parlamento autoūkio paslaugomis ir važinėja savo transporto priemonėmis, kas mėnesį papildomai gauna po 227 Lt.
Latvijos parlamento Spaudos tarnyba tvirtino, kad "automobilių nuoma arba lizingas parlamentarams negali būti apmokami iš valstybės biudžeto", nes Seimas turi 75 automobilius ir 5 mikroautobusus. Vidutinis jų "amžius" - 7 metai.
"Seimo autoūkiu taip pat naudojasi Prezidentūros kanceliarija, ministrai, mašinos skirtos ir užsienio delegacijoms", - teigė atstovai spaudai.
Denisas NIKITENKA
