Valdžia net išsijuosusi giriasi, kad suvaldė šalies ekonomikos nuosmukį. Lyg tarp kitko pabrėžiama, kad šioks toks ūkio augimas pasiektas per sparčiai besistiebiantį eksportą. Eiliniams piliečiams atrodo, kad į užsienį vis didėjančiais tempais vežami Lietuvoje pagaminti ar perdirbti pramonės gaminiai. Švelniai tariant, tai - ne visai tiesa. Masiškai tuštinamos ir į užsienį išvežamos mūsų žemės gelmės. Per sunkmetį jose slypinčių naudingųjų iškasenų gavyba ūgtelėjo net 30 proc.
Ūgtelėjimas - iš iškasenų
Pavasarį Statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį siekė 20,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 2,9 proc. Valdžia plojo katučių. Ko neplos, jei pernai tokiu pat metu BVP buvo nukritęs net 12,6 proc. Politikai pirmiausia sau pagyrų negailėjo statistikams paskelbus, kad antrąjį 2010 m. ketvirtį šalies BVP ūgtelėjo 1,1 proc.
Beveik tuo pat metu kai kuriuose šalies dienraščiuose pasirodė mažiau pastebima informacija. Viena Lietuvoje veikianti rinkos tyrimų firma nepatingėjo patyrinėti, kurios pramonės šakos šiemet didino apyvartas, kurios - ne. Rezultatai apstulbino. Pavyzdžiui, pirmąjį pusmetį labiausiai išaugo kasybos įmonių apyvarta - net 46,7 proc.! O apdirbamoji pramonė, kuri neoficialiai laikoma mūsų ūkio varikliu, išaugo vos 3,8 proc.
Maža to, didžioji dalis naudingųjų iškasenų iškeliauja į užsienį. Štai tau ir išgirtasis eksporto augimas - tuo metu, kai oficialios institucijos sudaro įspūdį, kad pas mus auga gamyba ir už sienos vežamos prekės, iš tikrųjų prieaugis pasiektas iš negausių mūsų šalies žaliavų eksporto.
Kasybos pramonės augimas neabejotinai turėjo nemažos įtakos geresniam, nei laukta, pirmojo, taip pat ir antrojo ketvirčių BVP rezultatams.
Naftos atsargos sekinamos sparčiai
Miglė Stancikienė, Geologijos ir geografijos instituto vadovė, “Respublikai" sakė, kad pagrindinės naudingosios iškasenos Lietuvoje dabar yra nafta, durpės, žvyras ir smėlis. “Neseniai atrasti ir vertingos žaliavos - anhidridų klodai, bet kol kas ši iškasena nėra išgaunama", - tvirtino pašnekovė.
Naudingųjų iškasenų rinkos analitikas Romualdas Trumpa dienraščiui sakė, kad beveik pusė šiandien Lietuvoje išgaunamų naudingųjų iškasenų - žalia nafta. Visa be išimties ji eksportuojama. Anot pašnekovo, pastaruoju laiku privačios kompanijos mūsų žemėje esančią naftą siurbia padidintais tempais. “Oficialiais duomenimis, nuo 2009 metų iki dabar žalios naftos gavyba Lietuvoje išaugo maždaug 30 proc. Ir krizė čia niekuo dėta. Paprasčiausiai pastaraisiais metais pasaulio rinkose yra labai išaugęs juodojo aukso poreikis", - pasakojo R.Trumpa.
Geologijos tarnybos duomenimis, vien per 2010 m. pirmą ketvirtį buvo išgauta 56,224 tūkst. tonų žalios naftos. Tik maža dalis pajamų už ją atitenka mūsų valstybei. Didžiąją jų dalį susižeria privačios šalies ir užsienio kapitalo bendrovės “Geonafta", “Minijos nafta", “Manifoldas", “Genčių nafta".
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, dabar detaliai išžvalgyti Lietuvos sausumoje ištekliai tesudaro 3 mln. tonų. Jei gavybos tempai nelėtės, naftos žemyninėje šalies dalyje neturėsime jau po kelerių metų.
Durpių užteks ilgiau
R.Trumpa tvirtino, kad kaip sunkmečiu palyginti nemažai išaugo ir durpių gavyba - apie 10 proc. “Lietuvoje kasamos durpės labai geros, didžioji jų dalis yra naudojama ne kurui, o daržams ir gėlynams tręšti. Beveik visos pastarosios rūšies durpės irgi iškeliauja į užsienį", - pasakojo naudingųjų iškasenų rinkos analitikas.
Jo žodžius “Respublikai" patvirtino ir vienos durpių įmonės Kupiškio rajone vadovas Jonas Kantautas. “Eksportuojame apie 70 proc. savo produkcijos. Jei durpes savo telkiniuose ir toliau kasime tokiais tempais, žaliavos dar turėtų užtekti 100 metų", - sakė verslininkas.
Kiek painesnė padėtis žvyro ir smėlio rinkose. “Į užsienį jo išvežama palyginti mažai. Vežamas tik tas žvyras ir smėlis, kurie yra arčiau sienos. Kitą sunaudoja mūsų kelininkai ir statybininkai", - dėstė R.Trumpa.
