R. Juknevičienė savo ruožtu laišku NATO PA delegacijoms atsiprašė, kad vidaus politikos ginčai išėjo už šalies ribų, „valstiečio“ laišką vadina precedento neturinčiu akibrokštu.
M. Puidoko laiške teigiama, kad R. Juknevičienė, „nepaisydama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) indėlio į Lietuvos krašto apsaugą ir nuoseklų įsipareigojimų NATO vykdymą“, LVŽS vadina prorusiška, kaltina darbu Rusijai, o šios valdančiosios partijos vadovus apšaukė Kremliaus agentais.
„Manyčiau, kad toks Rasos Juknevičienės, kaip NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės, elgesys nesiremia aukštais elgesio standartais, kuriuos kelia NATO, diskredituoja NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidento pareigas ir yra naudingas tik bendriems NATO ir Lietuvos priešams“, – rašo M. Puidokas.
NATO generaliniam sekretoriui ir Parlamentinės Asamblėjos nariams jis išdėstė, kad šių metų Lietuvos biudžete gynybai skirta 2 proc. bendrojo vidaus produkto, gerokai daugiau nei pernai.
„Per pirmuosius LVŽS kadencijos metus buvo stiprinami ir Lietuvos specialiųjų tarnybų, dirbančių nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje, pajėgumai ir gebėjimas atremti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga džiaugiasi, kad formuojant 2018 metų biudžetą pavyko tai padaryti ir tikisi, kad 2030 metais, palaipsniui keldama valstybės gynimui skirtas išlaidas, Lietuva krašto apsaugai skirs jau 2,5 procento nuo BVP“, – kreipimesi teigia M. Puidokas.
Jis cituoja R. Juknevičienės įrašus socialiniame tinkle „Facebook“, kur LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis vadinamas Kremliaus agentu, ir tvirtina, kad tokie teiginiai – politiškai nekorektiški ir neatsakingi tarptautinėje diplomatijoje.
„Tokiais tikrovės neatitinkančiais p. Rasos Juknevičienės pasisakymais tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautinėje bendruomenėje kuriama nepasitikėjimo Lietuvos politine valdžia ir nestabilumo atmosfera, platinama dezinformacija, kurstoma neapykanta“, – tvirtina „valstietis“.
Pati konservatorė ketvirtadienį BNS šį M. Puidoko laišką vadino beprecedenčiu ir apgailestavo, kad padaryta žala Lietuvai.
„NATO Parlamentinėje Asamblėjoje dirbu nuo 1999 metų, ir delegacijose yra buvę tikrai labai skirtingų partijų atstovai – ir Darbo partijos, ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai, su kuriais mes turėjome kategoriškai skirtingus požiūrius Lietuvos viduje, bet išvykę ir toje delegacijoje visada laikėmės labai vieningos pozicijos. Lietuvos įvaizdis buvo labai aukšto lygio“, – teigė R. Juknevičienė.
„Šitas įvykis yra beprecedentis. Jis jau dabar sulaukia tokio nesupratimo iš kolegų. Aš pati informaciją gavau būtent iš NATO Parlamentinės Asamblėjos kai kurių delegacijų, visi reaguoja vienareikšmiai – tai yra vidaus politikos klausimai, kažkokiu būdu primetami NATO Parlamentinei Asamblėjai“, – sakė parlamentarė.
Ji stebėjosi, kad tarp M. Puidoko kreipimosi adresatų yra NATO generalinis sekretorius. Anot jo, jis neturi nieko bendro su Parlamentine Asamblėja.
„Šiandien pati išplatinau visoms NATO PA delegacijoms labai trumpą laišką, kuriame atsiprašiau už išplatintą laišką ir sakiau, kad jis atspindi politines diskusijas Lietuvoje, pabrėžiau, kad tai turbūt jau yra artėjančių svarbių rinkimų simptomas. Nepaisant to, užtikrinau kolegas, kad ir Lietuvos žmonių, ir mūsų atstovų tikslas yra stiprinti mūsų Aljansą“, – BNS sakė R. Juknevičienė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija žada kreiptis į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kad šis įsikištų ir apgintų Lietuvos garbę, ir R. Juknevičienė, kaip Seimo deleguotą atstovę į NATO PA.
„Labiausiai gaila, kad Lietuvai padaryta žala. Jie, galvodami, kad padarys žalą man, padarė žalą Lietuvai“, – tvirtino konservatorė.
Seimo pirmininkas V. Pranckietis teigė dar nematęs M. Puidoko laiško, bet žadėjo nagrinėti situaciją.
„Manau, kad turėsime vertinti. Bet esminis dalykas – mes turbūt neturėtume savo vidinių dalykų užsienio politikoje nešti į kitas šalis ir kam nors skųstis. Bet tai kiekvieno Seimo nario galimybė, o galbūt ir pareiga veikti taip, kaip jis supranta“, – sakė parlamento pirmininkas.
NATO PA yra tarpparlamentinė organizacija, kurioje NATO valstybių parlamentarai kartu su asocijuotais Asamblėjos nariais bei kitų šalių partneriais aptaria jų šalims ir visam Aljansui rūpimus klausimus politikos, saugumo ir ekonomikos srityje.
