Trečiasis blokas taip ir nebuvo pastatytas, o 2009 metais, kaip rašė vaikų rašytojas Jeronimas Laucius, branduolinis Milžinas užmigo.
„Kai tik nuvažiuosime į Ignalinos atominę elektrinę, aš pati, nieko nelaukdama, paspausiu to baubo sustabdymo mygtuką ir nebeleisiu jo įjungti. Visi man už tai padėkos! Visi...“, - karingai nusiteikusi kalbėjo J.Lauciaus knygos vaikams „Laukia Milžinas lopšinės“ herojė Švaraitė.
Tačiau uždarius Ignalinos AE, Lietuvos politikai neatsisakė branduolinės valstybės ambicijų - dar 2008 metais tuometinė Gedimino Kirkilo Vyriausybė kartu su VP grupės akcininkais sukūrė įmonę „Leo LT“, kuri turėjo įgyvendinti naujos AE projektą. 2008-ųjų pabaigoje į valdžią atėjusi konservatorių Vyriausybė skubiai išardė šį darinį ir 2011 metais strateginiu investuotoju į Visagino atominę elektrinę pasirinko Japonijos korporaciją „Hitachi“.
Šį kartą apjuosti būsimos statybvietės Lietuvos gyventojams neprireikė - 2012 metais referendume žmonės nepritarė iš esmės neviešintam ir prastai parengtam projektui, o vėliau į valdžią atėjus socialdemokratams, dabartinė Vyriausybė projekto iš mirties taško taip ir neišjudino.
Naujo Seimo rinkimų išvakarėse politikai atsargiai kalba apie atominę energetiką - nė viena partija nesiūlo elektrą gaminti tik iš atomo ir vis labiau atsigręžia į atsinaujinančius energijos šaltinius.
Dauguma partijų nori didinti elektros gamybą
Didžioji dalis BNS kalbintų politikų siektų didinti elektros gamybą Lietuvoje. Anot jų, dabartinės importo apimtys, kurios atskirais laikotarpiais siekia iki 80 proc. šalies poreikio, nėra normalios. Tam pritaria Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Liberalų sąjungos, Darbo partijos bei Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos atstovai.
„Maksimaliai pasigaminti, kiek įmanoma. Dabartinė situacija yra visiškai netinkama, kai mes importuojame dabar jau daugiau nei 60 proc. elektros, tai mes turime tą tendenciją keisti. (...) Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių valstybių nuomone, saugi norma yra 15 proc. importas, tai aš manau, kad mes ateityje taip pat turėtume to siekti“, - BNS teigė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Didelį elektros importą nenormaliu laiko ir valstiečių sąrašo lyderis Saulius Skvernelis: „Aš manau, kad šiandien ta proporcija, kurią turime - apie 20 proc. gaminame suvartojamos elektros energijos - tikrai nėra normalu, ir manau, kad mes turime kuo daugiau gamintis patys“.
Liberalų sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas mano, kad Lietuva ne tik turėtų pati pasigaminti elektrą, tačiau turėtų tapti ir jos eksportuotoja.
„Turime visas galimybes būti energijos eksportuotojais, kalbėdami apie atsinaujinančią energetiką. Tikslas tikrai nėra likti importuojančia. Žinoma, visi suprantame, kad biržoje prekyba dabar vyksta, tačiau jungtys užtikrina galimybes ir importuoti, ir eksportuoti. Mūsų tikslas daugiau atsinaujinančios elektros energijos ir galimybė eksportuoti“, - BNS teigė E.Gentvilas.
Trys partijos elektros gamybos Lietuvoje nedidintų
Elektros gamybos dabartinėmis sąlygomis nesutiktų didinti tik Socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.
Socialdemokratų partijos rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas teigia nematąs poreikio didinti elektros gamybą Lietuvoje, mat šiuo metu ją nesudėtinga įsigyti užsienyje. Pasak jo, keisti gamybos ir importo proporcijas reiktų tuomet, jeigu Lietuvoje padaugėtų daug elektros vartojančios pramonės.
„Manau, išlaikyti reikėtų balansą. Mes turime atsinaujinančių šaltinių, hidroenergiją gaminame, tai kol kas mūsų gamybos poreikis nėra labai didelis, tai to poreikio nupirkti nėra didelės problemos. Didėjant pramonės gamybai ir augant elektros poreikiui, reikėtų galvoti apie pakeitimus, bet kol kas didelio poreikio nematau“, - BNS sakė A.Sysas.
„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis mano, kad Lietuva turėtų tapti tranzitine elektros valstybe. Nors Lietuva yra aršiausia Baltarusijos kritikė dėl Astravo atominės elektrinės, R.Žemaitaitis siūlytų leisti elektrai iš Baltarusijos tekėti per Lietuvą į Lenkiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes.
„Lietuva turėtų tapti elektros tranzito valstybe, gamintoja būti ji per maža valstybė, per dideli kaštai. Tranzitu per Lietuvą mes galėtume aprūpinti labai didelę dalį Europos, ir kartu į Rytus. Jeigu Baltarusijoje būtų pastatyta atominė elektrinė, per Lietuvą galėtų pasiekti Vakarus, per skandinavus, olandus kartu būtų galima pasiekti net ir Angliją“, - BNS teigė R.Žemaitaitis.
LLRA sąrašo lyderės Ritos Tamašunienės nuomone, daug investuota į atsinaujinančią energetiką, ir dabar reikėtų ją išnaudoti.
Perspektyvas įžvelgia vėjo ir biokuro energetikoje
Visų BNS kalbintų partijų atstovai mano, kad atsinaujinančią energetiką reikėtų geriau išnaudoti. Didžiausią potencialą dauguma politikų įžvelgia biokuro kogeneracinėse jėgainėse bei vėjo energetikoje.
Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos lyderis Naglis Puteikis BNS teigė, kad logiška yra maksimaliai išnaudoti turimus išteklius - biokurą, taip pat vystyti ir kitas atsinaujinančios energetikos rūšis.
„Reikėtų plėtoti ir saulės, vėjo energetiką, jeigu tai tik įmanoma Lietuvoje“, - BNS sakė N.Puteikis.
Darbo partijos sąrašo lyderis Kęstutis Daukšys mano, kad vėjo jėgainių galią būtų galima padvigubinti - šiuo metu vėjo kvota yra 500 megavatų (MW).
„Šiuo atveju tai turbūt būtų biokuras ir tos atsinaujinančios technologijos. Mes dar galime leisti gerokai daugiau jūroje ir čia dar krante, praktiškai galime padvigubinti tai, ką dabar turime leidę, o dėl saulės tikiuosi, kad tos technologijos taip greit vystosi, kad apsimokės stogus padengti saulės baterijomis“, - BNS teigė K.Daukšys.
Energetikos ministras Rokas Masiulis yra teigęs, kad šiemet vėjo kvota turėtų būti padidinta iki 750 MW.
Skatintų mažąją energetiką
Liberalų sąjūdis bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga linkę skatinti nedidelius energetikos projektus - bendruomenines arba tik verslo poreikiams reikalingas elektrines.
E.Gentvilas BNS teigė, kad energetikos plėtrą liberalai pirmiausia skatintų per mokesčių naikinimą. Anot jo, dabar galiojantis mokestis už savo reikmėms pasigamintą elektros energiją, neskatina bendrovių investuoti į elektros gamybą.
„Duokime laisvę ir pamatysime, kad turėsime elektros perteklių, kurio patys nepajėgsime panaudoti, bet ir eksportuoti galėsime“, - tikino E.Gentvilas. Anot jo, partija siektų skatinti bendruomeninius projektus, o iki 2030 metų 25 proc. elektros poreikio Lietuva užsitikrintų iš elektrinių, kurių galia siektų iki 10 MW.
Tačiau tokią mokesčių naikinimo idėją jau išreiškė R.Masiulis. Jis BNS anksčiau tikino, kad projektas turėtų būti parengtas iki metų pabaigos.
S.Skvernelis taip pat pasisako už mažosios energetikos plėtrą.
„Mes pasisakome už mažosios energetikos plėtrą. Tai yra, kas susiję su neteršiais energijos šaltiniais: vėjo, saulės, biodujų, biokuro energija. Vystyti tuo pačiu ir smulkų ūkį, ir skatinti bendruomenes gaminti energiją ten, kur ji yra vartojama arčiausiai, o skirstymo tinklams sudaryti sąlygas tą energiją paimti, kada yra perteklius, ir grąžinti, kada yra trūkumas, gamintojui“, - teigė valstiečių atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu sudėtinga balansuoti nedidelės galios elektrines, todėl valstiečiai siūlytų statyti 5-tą Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės bloką, kuris turėtų būti lankstus ir pritaikytas mažųjų elektrinių balansavimui. Elektrinę valdanti „Lietuvos energijos gamyba“ apie tolesnę Kruonio jėgainės plėtrą svarsto jau ne vienerius metus.
Atsinaujinančių energijos šaltinių balansavimo problemą iškėlė ir konservatorių lyderis G.Landsbergis. Tačiau jis šią problemą siūlytų spręsti didinant gamybą dujinėse elektrinėse.
Apie atominę energetiką partijos kalba atsargiai
Visų partijų lyderiai apie atominę energetiką kalba atsargiai. Didžiausią palankumą šiai energijos rūšiai rodo Darbo partijos ir konservatorių atstovai.
K.Daukšys sako palaikantis atominės energetikos projektą, nors ir abejoja, kad Baltarusijoje pastačius atominę elektrinę, Lietuvos projektas būtų perspektyvus.
„Baltarusiai turbūt pastatys savo atominę ir uždarys visus (mūsų atominės - BNS) klausimus. Jei mes būtume laiku pradėję statyti, Baltarusija nestatytų savo atominės“, - teigė K.Daukšys.
Su Baltarusijos projektu Lietuvos atominę energetiką siejo ir R.Žemaitaitis. Tačiau, jo nuomone, Lietuva nepastatytų saugesnės elektrinės nei Baltarusija.
„Nemanau, kad Lietuva galėtų pasistatyti saugesnę atominę elektrinę nei kad ta pati Baltarusija, jeigu Baltarusija sutiktų įsileisti ekspertus“, - BNS sakė R.Žemaitaitis.
G.Landsbergis tikina, kad konservatoriai nėra atsisakę atominės energetikos idėjos, tačiau visiškai neaišku, ar dar įmanoma projektą vystyti kartu su užsienio partneriais, tad pirmiausia reikėtų atnaujinti derybas su Lenkija, Latvija, Estija.
„Mes savo programoje sakome, kad nesame galutinai atsisakę atominės energijos. Pasikeitus valdžiai reiktų išsiaiškinti, ar yra galimybės plėtoti šitą projektą, pasikalbėti su užsienio partneriais“, - BNS sakė G.Landsbergis.
A.Sysas teigė, kad Lietuvoje nereikėtų didelės atominės elektrinės ir apie ją būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jei patobulėtų nedidelės galios reaktorių technologijos: „Nereikia turėti didelio monstro“.
Prieš atominę energetiką pasisako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė R.Tamašunienė: „Reikia gerbti tautos nuomonę, žmonės pasisakė referendume, kad mums nereikia“.
N.Puteikis tikino, kad atominės elektrinės poreikį turėtų įvertinti Europos Sąjunga, nes Lietuvos politikais negalima pasitikėti.
„Lietuvos politikai negali statyti didelių objektų, nes iškart apsivagia. Negali visi politikai būti energetikos specialistai, aš negaliu suvokti, ar Lietuvos politikai, ekspertai, kuriuos jie nusamdė, sako tiesą apie atominę energetiką. Kol yra toks korupcijos lygis, nėra net įmanoma svarstyti apie tokio masto projektus, aš šiuo atveju pasitikiu Europos Sąjungos nuomone“, - tikino N.Puteikis.
******************
„Šis Milžinas užduos šimtus klausimų mokslininkams, energetikams, ekologams ir mums - atomininkams. Ir ta Milžinui rimuojama lopšinė bus ilga, savotiškai įdomi ir keičianti ne tik atomininkų, bet ir visų Lietuvos žmonių gyvenimą“, - rašo J.Laucius pasakoje „Laukia Milžinas lopšinės“.
Autorius: Artūras Ketlerius
