Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka sako, kad įvykiai Lenkijoje rūpi visai Europai, ir jau sausį Lietuvos kaimynė gali sulaukti kritiško atsako iš Europos Komisijos (EK).
„Lenkijoje vyksta tokie dalykai, kurie demokratijos požiūriu žiūrint nelabai geri. Bet kokiu atveju, rinkimai lemia, kas ateina į valdžią, ir šiandien yra taip, kad vienose rankose yra ir Prezidentūra, ir Vyriausybė, ir Seimo dauguma be jokių koalicijų, tai trys faktoriai, kurie sutelkia valdžią vienos partijos rankose, tai blogai ar gerai - nepasakysi, taip lėmė rinkėjai. Bet tai, ką daro vienose rankose sutelkta valdžia – kelia tam tikrą nerimą“, – ketvirtadienį BNS sakė B.Juodka.
„Konstitucinio Tribunolo reforma, kai iš 15 tribunolo narių penkis buvo paskyręs dar praėjęs Seimas, tai tie penki buvo staigiai pakeisti kitais, kišamasi į Konstitucinio Tribunolo ne tik struktūrą, bet ir jo priėmimų galią. Dar blogiau bus, jei pradės koreguoti žiniasklaidos laisvės principus, tiek paskutiniai sprendimai, kuriuos sinchronizuotai daro prezidentas, Vyriausybė ir Seimo dauguma, rodo, kad su demokratija nėra gerai ir tai kelia tam tikrą nerimą, ne tik viduje, pačioje Lenkijoje, juk vyksta demonstracijos, opozicija nepatenkinta, bet dėmesį įvykius Lenkijoje atkreipė ir Europos Komisija, Europos Parlamentas. Sausį bus svarstoma EK dalykai, kurie vyksta Lenkijoje“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Pasak jo, Lietuvai ypač turėtų rūpėti, kad kaimyninėje valstybėje nebūtų demokratijos pažeidimų. „Jei trumpai drūtai, tai Lenkijos vidiniai procesai kelia šiokį tokį nerimą ir patiems lenkams, ir visai Europai, o kadangi mes esam kaimynai, labai svarbu, kad nebūtų pažeisti demokratijos principai. Kaip ne kaip, tai didelė centrinės–rytų Europos valstybė su labai gerai besivystančia ekonomika ir būtų labai negerai, jei būtų kažkas blogai su demokratija“, – sakė B.Juodka.
Liberalų sąjūdžio atstovas europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, jog Lenkijos valdančiųjų veiksmai prasilenkia su Europos vertybėmis. „Atvirai pasakysiu – turėjau geresnių prognozių Lenkijai, bet kuo toliau, tuo apima didesnis nerimas, ir ne dėl to, kad nauja Vyriausybė atėjo į valdžią, kad kokiu būdu ji pradėjo tvarkyti reikalus šalyje, ypač reikalus, susijusius su teisės viršenybe, su viešųjų institucijų kontrole ir bandymu primesti tam tikrą diskusiją ir politinę liniją visuomenei. Matydamas tai sakau, kad Lenkija, mano manymu, bent jau valdanti koalicija, šiuo metu elgiasi neeuropietiškai“, - BNS sakė P.Auštrevičius.
Liberalas baiminosi, kad Lenkija nepakartotų Vengrijos scenarijaus – Europos Parlamentas yra priėmęs kelias rezoliucijas, kuria pareiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties Vengrijoje. „Aš manau, kad Lenkija, ko gero, bus po Vengrijos, dėl kurios Europos Parlamente mes esame priėmę rezoliuciją, ir apskritai ši valstybė yra dažnai linksniuojama, dėl jos vadovybės veiksmų diskutuojama. Lenkija turi visas galimybes tapti tokia valstybe ir aš manau, greitu laiku būtent taip ir atsitiks, nes, būkime atviri, opozicija nemiega, ji kelia šitus klausimus, o Europos Parlamentas turi prievolę reaguoti“, - pabrėžė P.Auštrevičius.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas sako, jog įvykius Lenkijoje stebi su nerimu, bet viliasi, kad visuomenė valdžią privers ieškoti kompromisų.
„Su nerimu stebime įvykius Lenkijoje, sprendimai dėl Konstitucinio Tribunolo, žiniasklaidos laisvės neramina. Tikiuosi, Lenkijoje yra pilietinė visuomenė, kuri nepasiduos tokiam spaudimui. Tikiuosi, kad valdžia susipras, ras kompromisus, ne veltui Lenkijoje stipri piliečių visuomenė, ji visada tokia buvo. Jei ji atsispyrė totalitarizmui, juo labiau ji šitoj situacijoj turi atsispirti, tai aš tikiuosi, kad kompromisai bus kažkokie pasiekti“, - BNS sakė G.Kirkilas.
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų lyderis europarlamentaras Gabrielius Landsbergis siūlo Lenkijos valdžiai duoti daugiau laiko apsiprasti su naujomis galiomis.
„Aš pritarčiau tiems žmonėms, kurie sako, kad reikia dar duoti laiko Vyriausybei įsivažiuoti ir rasti naujai įgytas galias, iš tiesų dabar daugiau galių turi naujai išrinkta Lenkijos vadovybė, bet vis dėl to reiktų pasimokyti iš negerų pavyzdžių, kurie buvo Vengrijoje, ir nekartoti tokių klaidų. Nes tikrai Viktoras Orbanas dėl savo kai kurių sprendimų susipyko su daugeliu Europos, pasaulio lyderių, buvo išstumtas iš sprendimų priėmimo, jo nebeklausydavo netgi tada, kai jis teisingai kalbėdavo, vien dėl praeities klaidų. Aš labai tikiuosi, kad Lenkijos naujai išrinkta valdžia neseks šiuo keliu ir supras, kad jos įvaizdis, signalas Vakarams yra nepaprastai svarbus, kad nesužalotų savo patikimumo“, - BNS sakė G.Landsbergis.
Lenkijos konservatyvioji vyriausybė trečiadienį perėmė visuomeninės žiniasklaidos kontrolę, kai parlamentas paskubomis priėmė naują įstatymą, suteikiantį įgaliojimus tiesiogiai skirti visuomeninių transliuotojų vadovus, nors Europos Sąjunga reiškė susirūpinimą, o žmogaus teisių organizacijos smerkė šią reformą.
Anksčiau šią savaitę prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pasirašė teisės aktus, numatančius Lenkijos konstitucinio teismo reformą, nors prieš ją buvo protestuojama masinėse demonstracijoje, o opozicija tvirtino, kad tie pakeitimai kelia grėsmę teismų nepriklausomybei.
