Strategija apima asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui saugojimą, atvejų lokalizavimą ir reikalingų priemonių įgyvendinimą, visuomenės informavimą, įrodymais ir faktais grįstų sprendimų priėmimą bei tarptautinį bendradarbiavimą.
Ši strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas, kaip rašoma Vyriausybės plane, bus iš esmės peržiūrimi, kai pasitvirtins bent viena iš šių prielaidų: bus sukurta vakcina nuo viruso, sukurti vaistai nuo viruso sukeltos ligos arba moksliškai įrodyta, kad susiformuoja imunitetas virusui.
Ypatingas dėmesys rizikos grupėms
Strategijoje daug dėmesio skiriama tam, kaip bus prižiūrimi aukštai rizikos grupei priklausantys asmenys.
„Asmenų priskyrimas aukštam rizikos laipsniui galimas pagal asmeninės rizikos laipsnį ir socialinės rizikos laipsnį. Asmeninės rizikos laipsnis suprantamas kaip asmens rizika, susirgus virusu, neišgyventi arba turėti rimtų sveikatos problemų. Socialinės rizikos laipsnis priklauso nuo asmens kontaktavimo su aukšto asmeninės rizikos laipsnio asmenimis, taip pat su infekuotais ar galbūt infekuotais asmenimis, gausiais artimais kontaktais su daug žmonių. Visa tai sukelia riziką plisti virusui“, – rašoma strategijoje.
Išskiriami trys rizikos laipsniai, kur: 1 reiškia aukštą rizikos laipsnį, 2 – vidutinį rizikos laipsnį, 3 – žemą rizikos laipsnį.
Kuo aukštesniam rizikos laipsniui priskiriamas asmuo, tuo intensyvesnis turi būti apsaugos priemonių taikymas. Žemo rizikos laipsnio asmenims taikomos standartinės visuomenės sveikatos priemonės.
Analizuojant mirusiųjų nuo viruso skaičių pagal skirtingas amžiaus grupes, matyti, kad nuo viruso ligoninėje mirusiųjų dalis yra didžiausia amžiaus grupėje, kuriai priklauso vyresni nei 80 metų asmenys, ir siekia 9,3 procento, 70–79 metų amžiaus grupėje – 5,1 procento, 60–69 metų – 2,2 procento. Mirtingumo lygis 50–59 metų amžiaus grupėje lygus 0,6 procento.
Atsižvelgiant į tai, kad didžiausias mirtingumo lygio skirtumas yra tarp 50–59 ir 60–69 metų amžiaus grupių (mirtingumo lygis skiriasi 3,6 karto), strategijos plane daroma išvada, kad rizika numirti susirgus nuo viruso itin išauga asmenims, sukakusiems 60 ir daugiau metų.
Tyrimai parduotuvėse ir vaistinėse
Kaip rašoma strategijoje, daroma prielaida, kad lengvinant karantino sąlygas ir asmenims, priklausantiems žemesniam rizikos laipsniui, palaipsniui grįžtant į aktyvų socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, užsikrėtusiųjų virusu skaičius gali išaugti, taip pat gali susidaryti naujų ir įvairaus dydžio viruso židinių.
Dėl šios priežasties ketinama užtikrinti iniciatyvų tikslinį testavimą, kuris bus atliekamas ligoninėse ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos įstaigose ir globos namuose, kuriuose kyla didžiausia grėsmė užsikrėsti asmenims, priskiriamiems aukštam rizikos laipsniui dėl asmeninių rizikos veiksnių, ir medikams.
Taip pat tiksliniai tikrinimai bus atliekami parduotuvėse, vaistinėse, socialinės priežiūros namuose, ugdymo įstaigose ir kitose vietose, pasižyminčiose didele žmonių koncentracija ir glaudžiais kontaktais.
„Greta tikslinio testavimo, siekiant minimizuoti galimą viruso plitimą, bus vykdomas ir iniciatyvus atsitiktinis testavimas šalies ir atskirų regionų mastu“, – rašoma strategijoje.
Remiantis iniciatyvaus testavimo rezultatais, konkrečios vietos šalyje pagal viruso plitimą gali būti skelbiamos padidintos rizikos arba, priešingai, saugesnėmis zonomis, kuriose būtų galima sušvelninti reikalavimą laikytis infekcinio saugumo reikalavimų ar visiškai jo atsisakyti.
Atvejų lokalizavimas
Siekiant lokalizuoti viruso plitimą, imamasi kontrolės iniciatyviai testuoti ir prireikus formuoti žiedo karantinus. Lokalizavimas gali būti taikomas bet kokio dydžio ir organizacinės formos subjektui – tai gali būti šeima, įmonė ar institucija, vaikų darželis, ligoninė, parduotuvė, miesto mikrorajonas, savivaldybės teritorija ir pan.
Kaip rašoma strategijoje, itin griežtų karantino sąlygų taikymas, ypač visoje šalies teritorijoje, – kraštutinė priemonė, siekiant suvaldyti viruso plitimą, kai epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kitos taikytos priemonės nepakankamai veiksmingos.
Strategijai įgyvendinti bus rengiamas priemonių planas. Priemonių plane kiekvienai prioritetinei krypčiai bus numatomos konkrečios priemonės, nustatomi siekiami rezultatai ir atsakingos institucijos.
