Lietuvos pilietybės galvosūkis: netinka čiuožėjams, tinka nusikaltėliams ir KGB agentams

Sportininkams – ne

D. Stagniūno ir I. Tobias olimpinė svajonė žlugo po to, kai prezidentė D. Grybauskaitė nusprendė nesuteikti lietuvio porininkei amerikietei Lietuvos pilietybės. Taip porai buvo užkirstas kelias atstovauti Lietuvai žiemos olimpinėse žaidynėse. Naujienų portalo Balsas.lt atliktoje apklausoje beveik trys ketvirtadaliai respondentų pareiškė, kad yra nusivylę tokiu Prezidentės sprendimu, nes esą juo užkirstas kelias garsinti mūsų šalį.

I. Tobias nėra vienintelė „nelaimėlė“, kuriai buvo užkirstas kelias atstovauti Lietuvai sporto varžybose. Pavyzdžiui, 2006 metais Valdas Adamkus atmetė siūlymą išimties tvarka Lietuvos pilietybę suteikti amerikiečių krepšininkei Katy Douglas, kuri norėjo atstovauti Lietuvos moterų krepšinio rinktinei. Netgi tam pačiam D. Stagniūnui tokį atsakymą dėl savo poros tenka išgirsti jau antrą kartą. 2010 metais D. Grybauskaitė pilietybės nesuteikė kitai jo partnerei – Katherine Copely.

2002 metais V. Adamkus Lietuvos pilietybę suteikė kito lietuvių čiuožėjo Aurimo Radišausko partnerei Klover Zacman. Tačiau, palyginti su dabartiniu atveju, yra vienas esminis skirtumas. Tai buvo padaryta dar prieš Rolando Pakso apkaltą, po kurios Lietuvos pilietybės suteikimas išimties tvarka tapo tikru galvos skausmu. Po 2003 metų gruodžio 30 dienos Konstitucinio Teismo nutarimo pilietybės suteikimui išimties tvarka pradėti taikyti griežtesni apribojimai ir reikalavimai.

Teisiniai labirintai

Daugiausia asmenų Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo per santuoką su kitu Lietuvos piliečiu arba vadinamosios natūralizacijos keliu – jeigu išlaiko valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, 10 metų nuolatos gyvena Lietuvoje ir turi teisėtą pragyvenimo šaltinį.

Tačiau remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, Respublikos Prezidentas turi teisę pilietybę už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei suteikti ir išimties tvarka. Kas gi yra šie nuopelnai? Įstatyme teigiama: „Pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.“ Automatiškai iškyla klausimas, ar tai yra pakankamai konkretūs ir objektyvūs kriterijai?

Be to, tame pačiame įstatyme tvirtinama, kad be „ypatingų nuopelnų“ asmuo privalo būti integruotas į Lietuvos visuomenę. Tai reiškia, kad asmuo turi arba nuolatos gyventi Lietuvos teritorijoje ir gebėti bendrauti lietuvių kalba arba, jei nuolatos negyvena Lietuvos teritorijoje, turi būti kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę... I. Tobias, remiantis nutarimu, neatitinka nė vieno iš šių atvejų. Tačiau atvejų, kai asmenys juos „atitiko“, yra nemažai.

Pilietybė – KGB agentams ir prieštaringiems asmenims

Aukščiau išvardyti kriterijai leido Lietuvos pilietybę išimties tvarka skirti daugybei žmonių. Didžioji jų dalis turbūt nekelia didesnių diskusijų. Pavyzdžiui, sprendimas suteikti pilietybę Jonui Mekui. Lietuvių kilmės filmų kūrėjui ir menininkui pilietybę 2007 metais suteikė Valdas Adamkus. Ir turbūt niekam didelio nepasitenkinimo toks sprendimas ir nesukėlė, nors J. Mekas iš Lietuvos į JAV emigravo dar 1949 metais ir šiuo metu gyvena bei dirba Niujorke. Niekam abejonių nesukėlė ir 2008 to paties V. Adamkaus suteikta Lietuvos pilietybė dvasininkui Stasiui Žyliui. Tokį sprendimą valstybės vadovas priėmė atsižvelgęs į aktyvią kunigo veiklą telkiant lietuvių bendruomenes išeivijoje, puoselėjant tautiškumą bei saugant lietuvybę, jo glaudžius ryšius su Lietuva. Už nuopelnus Lietuvai suteikta Lietuvos pilietybe gali džiaugtis ir žymioji rusų baleto šokėja Maja Pleseckaja bei jos vyras, rusų kompozitorius Rodionas Ščedrinas.

Tačiau yra gerokai kontroversiškesnių atvejų. 2001 metais „už aktyvią veiklą skatinant verslo plėtrą Lietuvoje ir labdaringų akcijų rengimą“ Lietuvos pilietybė suteikta skandalingai vertinamam rusų kilmės Ukrainos verslininkui Dmitrijui Buriakui. Po Kauno „Žalgirio“ euforijos Eurolygos turnyre 1999 metais Lietuvos pilietybė drąsiai buvo padovanota buvusiam KGB agentui Šabtajui Kalmanovičiui. Tais pačiais metais Prezidento dekretu Lietuvos pilietybė suteikta ir skandalingajam milijonieriui Juozui Petraičiui, kuris 2012 metais nuteistas dėl netikro 1,8 milijono litų vekselio.

Na, o, pavyzdžiui, tas pats V. Adamkus 2003 metais išimties tvarka Lietuvos pilietybę suteikė Rusijos piliečiui Mansurui Sadekovui. Beje, tai padaryti pasiūlė ne kas kitas, o skandalingasis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. M. Sadekovą jis pristatė kaip verslininką, ketinantį investuoti Lietuvoje. „Verslininkas“ M. Sadekovas tuo metu dirbo paprastu meistru „Vikondos kapitalo“ koncernui priklausančioje įmonėje.

Vėliau ne kartą buvo teigiama, kad už pilietybės suteikimą V. Uspaskichas padėjo V. Adamkui „susitvarkyti“ su rinkiminėmis skolomis. Beje, paslaptingasis M. Sadekovas prašymą dėl pilietybės suteikimo padavė net nebūdamas Lietuvoje. Jis nemokėjo ir lietuvių kalbos. Tačiau tai nesutrukdė V. Adamkui jau po 6 dienų po prašymo pateikimo pasirašyti atitinkamą dekretą.

Vėlgi V. Adamkus 2003 metais Lietuvos pilietybę yra suteikęs ir čečėnei Aminat Saijeivai. Neoficiali Čečėnijos atstovė Lietuvoje buvo taip pamaloninta už „Lietuvos ir Čečėnijos santykių palaikymą“. Toks sprendimas itin papiktino Rusiją...

Ir, žinoma, skandalingiausias ir visiems puikiai žinomas atvejis, dėl kurio ir užvirė visa dabartinė teisinė košė. Turbūt net neverta dar kartą pasakoti apie visiems puikiai žinomą R. Pakso ir jo „bičiulio“ Jurijaus Borisovo istoriją. Pastarajam išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė Prezidentui baigėsi apkalta ir iš esmės politinės mirties nuosprendžiu.

Rekordininkas

R. Paksas per savo prezidentavimo laikotarpį spėjo iš viso išimties tvarka Lietuvos pilietybę skirti 10 kartų. Iki 1993 tokius įsakymus pasirašinėjęs Vytautas Landsbergis tai padarė 70 kartų. V. Adamkus tai padarė net 310 kartų. O štai dabartinė prezidentė atitinkamu dekretu kol kas dar nėra pradžiuginusi nė vieno asmens...

Ir vis dėlto tikras ir nenuginčijamas rekordininkas pilietybės suteikimo išimties tvarka srityje yra Algirdas Brazauskas. Nuo 1993 iki 1998 metų prezidentas tokiu keliu Lietuvos pilietybę suteikė net 253 žmonėms. Pasikapsčius sąraše, galime drąsiai teigti, kad A. Brazausko laikais I. Tobias pilietybę tikrai būtų gavusi. Pavyzdžiui, 1993 metais Lietuvos pilietybė yra skirta V. Povaliajevui su prierašu: „Yra geras ir perspektyvus sunkiaatletis.“

A. Brazauskas pilietybes Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio pradžioje dalijo išties dosniai. Ir jokių įspūdingų nuopelnų nereikėdavo. Vienam užtekdavo dokumentinio filmo apie Lietuvą, kitiems – tėvo nuopelnų, dar kitiems – tiesiog būtinu kunigu. Prie daugumos likusių žmonių, kuriems suteikta pilietybė, nuopelnų apskritai yra langelis su užrašu „Nenurodyta“.

1996 metais A. Brazauskas Lietuvos pilietybę suteikė čečėnui Saidui Musitovui. Perspektyvus boksininkas jau buvo spėjęs pasižymėti Lietuvos bokso ringuose ir jam buvo pranašaujama nebloga sportininko karjera. Tačiau viskas baigėsi gerokai liūdniau. Vos po 2 metų S. Musitovas nužudė vieno iš Kauno klubų apsaugos darbuotoją.

Tas pats A. Brazauskas 1993 metų pabaigoje Lietuvos pilietybę išimties tvarka suteikė ne kam kitam, o „aiškiaregei“ Lenai Lolišvili, kurios žymiausiu klientu vėliau tapo tas pats puolęs prezidentas R. Paksas...

Vietoje išvadų

Lietuvos pilietybė išimties tvarka bent jau iki R. Pakso apkaltos buvo dalijama į kairę ir į dešinę. Ją yra gavę tiek nusikaltėliai, tiek „aiškiaregiai“ ir netgi buvę KGB agentai. Po 2003 metų Konstitucinio Teismo sukaustyti ir tam tikra prasme persigandę prezidentai pilietybės nebedalija ne tik kam jos duoti iš tiesų nevertėtų, bet ir tiems, kurių galimybes gauti Lietuvos pilietybę būtų verta bent jau apsvarstyti. Į šią kategoriją patenka ir sportininkai, kurie išties galėtų garsinti mūsų šalies vardą. Tačiau toks Lietuvos pilietybės suteikimo galvosūkis išlieka Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų spąstuose...