Varėnos rinktinės Purvėnų užkardoje jau šiemet turėjo būti įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Tačiau tos sistemos kaip nėra, taip nėra. Ir tai ne vienintelis ruožas, kuriame neturime tokios sistemos. Aiškėja, kad bene 70 procentų Lietuvos išorinės sienos neturi vaizdo stebėjimo sistemų.
Šį sienos ruožą saugantys pasieniečiai pasakoja, kad pažeidėjai bando įvairiai gudrauti. Kartais per sieną eina atbuli, tikėdamiesi suklaidinti pasieniečius, esą ne į Lietuvą, o iš Lietuvos išėjo. Kiti, kad nepaliktų pėdsakų ant specialiai suarto ruožo, per sieną bando tiesti kilimus ar dėti kopėčias. Pastaruoju metu esą populiarėja žaibiški kontrabandos permetimai per sieną.
„Privažiuoja automobiliai iš vienos pusės, iš kitos pusės, ir per kelias minutes permetamas nemažas kiekis akcizu apmokestinamų prekių, cigarečių, greitai susikraunama ir stengiamasi pasišalinti“, - pasakoja Varėnos rinktinės sienos kontrolės skyriaus viršininkas Andrius Beloručkinas.
Sprukdami ir matydami, kad nuo pareigūnų persekiojamo nepabėgs, kontrabandininkai imasi atsarginio plano ir paprasčiausiai taranuoja pasieniečių automobilius. Pagal mūsų teisės aktus, po eismo įvykio pasieniečiai užuot vijęsi kontrabandininkus, toliau negali pasitraukti iš vietos ir privalo laukti policininkų. Tuo metu sienos pažeidėjai pasipusto padus. Tiesa, tokios gaudynės - kraštutinis atvejis - labiau kontrabandininkams apsimoka sekti mūsų pasieniečius.
„Išstatomi ir slapukai, žiūrima, per kiek laiko pasienio sargyba suveikus davikliui ar pastebėjus kažkokį įtartiną automobilį ar asmenį prie valstybės sienos per kiek laiko mūsų sargyba sugebės privažiuoti ir jie stengiasi suspėti iki to laiko pasišalinti iš pažeidimo vietos“, - teigia A. Beloručkinas.
Kontrabandos mastai skaičiuojami milijonais
O sekimui sienos pažeidėjai – ar kontrabandininkai, ar nelegalų vedliai pasiruošia puikiai - dažnai sulaikius paaiškėja, kad sienos pažeidėjai turi net ir dviem kartom naujesnę techniką nei pasieniečiai.
Mūsų pareigūnai neturėdami stebėjimo sistemų sukasi kaip išmano – patruliuoja su šunimis, stebi sieną iš bokštelių ar labiausiai pažeidžiamosesienos vietose tai vienur, tai kitur stato mobilius plika akimi nematomus daviklius. Davikliams suveikus pareigūnai jau žino, kur siena pažeista.
„Kur tos sistemos yra įdiegtos, ten problema išnykusi, ženkliai sumažėjęs pažeidimų skaičius. Nes tą informaciją įvairiais kanalais gauna ir ana barikadų pusė ir iš karto matome, kad įdiegus sistemas vienam ruože iškart padidėja problemos kitam ruože, kur tos sistemos nėra įdiegtos“, - teigia Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla.
„Įvedus modernią vaizdo stebėjimo įrangą, čia turiu minty ir termovizoriai, ir davikliai, ir videokameros, pasienyje su Rusija kontrabandos stipriai sumažėjo. Bet ta kontrabanda persikėlė visa į Baltarusijos pasienį. Ir jeigu ten mes matydavom kontrabandos kiekius už 200 tūkstančių litų tuo metu, tai dabar mes skaičiuojam jau milijoninėmis sumomis“, - atskleidžia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
„Atsižvelgiant į tai, kad mes šiuo metu esame karo stovyje su Rusija, kuri bent jau formaliai turi Baltarusiją kaip savo sąjungininkę, tai, kad mūsų siena su Baltarusija niekaip nėra stebima ir saugoma realiai, tai yra siaubas“, - mano politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis.
Trūksta ne tik įrangos, bet ir žmonių
Pasieniečiai pasakoja įvairių istorijų. Ir kaip iš Baltarusijos tekančiu upeliu kontrabandininkai bandė plukdyti spirito statinaites, ir kaip pasitaikydavo, kad į Lietuvą atėję nelegalai miškuose pasiklysdavo ir grįždavo atgal į Baltarusiją.
„Baltarusijos siena iki šiol saugoma KGB kariuomenės. KGB Baltarusijoj kaip ir buvo, taip ir liko nepakeista. Ir joks kontrabandininkas, kuris veža iš Baltarusijos kontrabandą negali veikti be Baltarusijos KGB žinios“, - svarsto A. Bačiulis.
Tačiau pasak pasienio vado, su tiek pareigūnų, kiek dabar turime, į pažeidimus taip greitai reaguoti, kaip privalėtume neįmanoma. Mums trūksta ne tik stebėjimo sistemų, bet ir pasieniečių, kurie fiziškai saugotų sieną sargyboje, patruliuotų.
„Kurie dirbtų betarpiškai ant sienų ir tiesiog saugotų sienas. Sargybose, patruliuose. Tai yra apie 200 pareigybių. Tai yra ne didelis komplektas. Kadangi šiai dienai tų mes pareigybių neturim, todėl sargybų skaičius yra ženkliai mažesnis, negu jos turėtų būt ant sienos“, - pripažįsta R. Požėla.
ES pinigai pasienio apsaugai – kaip į balą
Tačiau bent iš tų pinigų, kurie dabar skiriami pasieniui, nei apie geresnį apginklavimą, nei apie sienos stebėjimo sistemų esą nėra nė kalbos.
„Mes turim šiandien tas lėšas, kokias turime, tai apie esminį perginklavimą negali būti kalbos iš mūsų pasieniečiams skirto biudžeto. Iš esmės lėšos yra skirtos tik kasdieninių funkcijų palaikymui“, - tikina Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Tiesa, šiemet mūsų sienos apsaugos stiprinimui, tiksliau, stebėjimo sistemoms įsigyti, buvom gavę šešis milijonus eurų iš Europos Sąjungos.
„Mes šiais metais irgi buvom paskelbę konkursą, bet deja dėl įvairių priežasčių šitas konkursas neįvyko, tai yra laimėtojas buvo, bet jis nesugebėjo pristatyti reikalingos įrangos“, - pasakoja R. Požėla.
„Laimėjusi įmonė neįvykdė savo įsipareigojimų ir nepateikė įrangos. Ir žlugo šitas konkursas, dar blogiau – buvo pareikalauta gražinti europines lėšas. Tai yra apie 6 milijonus eurų“, - prisimena A. Paulauskas.
Kas kaltas – per kieno aplaidumą ar sąmoningai sužlugdytas pirkimas, aiškinasi teisėsauga.
„Naujas ministras Saulius Skvernelis tą visą reikalą perdavęs į STT, ten tyrimas dar vyksta. Šiandien pasakyti, ar yra ten korupcijos požymiai ar tik aplaidumo man sunku pasakyti. Įmonė turi kompensuoti patirtą žalą. Ar pasieniečiai bylinėsis su ta įmone, ar ji padengs tą žalą aš nežinau“, - sako A. Paulauskas.
Premjeras: situacija pasienyje nėra tokia bloga, kaip bandoma parodyti
Kaip į tokią valstybinės sienos apsaugą žiūri šalies vadovai? Pasak premjero, situacija nėra bloga.
„Kažkur yra supratimas, kad padėtis nenormali, bet tai yra supratimas tik žemutiniame lygyje. Viršūnėse, tiek Seimo, Vyriausybės, gal net prezidentūros, niekas iki galo nesuvokia, kas ten iš tikrųjų dedasi“, - tikina A. Bačiulis.
„Nėra tokia tragedija, kaip bandoma nupiešt ją. Galiu pasakyt, kad ekonominiu sunkmečiu praktiškai keturis metus lėšos buvo neskiriamos papildomai. Prasidėjus ekonominiam sunkmečiui lėšos buvo sumažintos, dabar lėšos yra skiriamos, kiekvienais metais jos didinamos. Ir manau, kad tos visos problemos jos sprendžiamos, ir manau, kad situacija pasienyje nėra tokia bloga, kaip bandoma parodyt“, - savo nuomonę dėsto premjeras Algirdas Butkevičius.
Taigi kodėl Lietuva pražiopsojo ir šeši Europos Sąjungos milijonai grįžo į Briuselį? Ar pasieniečiai ryšis kreiptis į teismą ir išsireikalauti, kad pirkimą sugriovusi įmonė kompensuotų nuostolius ir, svarbiausia, ką su sienos apsauga darysime dabar.
