Ankstyvas darbo dienos rytas. Sostinės meras Remigijus Šimašius mina pedalus į savivaldybę. Ir tai – ne koks išskirtinis atvejis, dviratį renkasi palyginti dažnai. Automobiliu, pasak Šimašiaus, į darbą važiuoja iš viso tris – keturis kartus per metus.
Pasak Vilniaus mero, jeigu numatyti susitikimai centrinėj miesto daly – dviratis – patogiausia susisiekimo priemonė. Tiesa, politikas pripažįsta, kad kai kurias vietas Vilniuje būtina dviratininkams pagerinti.
Tačiau ne tiek prasti keliai lemia mero pasirinkimą – važiuoti dviračiu ar ne. Kur kas reikšmingesnis – oras.
O kol Vilniaus meras Šimašius žingsniuoja į savo kabinetą valdyti Vilniaus, aplinkos ministras Kęstutis Navickas savo ministerijos koridoriumi rieda paspirtuku ir skuba į Finansų ministeriją.
Mielai važinėtų ministras ir dviračiu, tačiau dabar nuolat dėvint kostiumą – paspirtukas esą patogiau.
Mieste ministras sako važiuojantis šaligatviais, tačiau jei jau kartais lekia, ir gana greitai – daro tai ypač atsargiai. Vyriausybėj ar Seime jo paspirtuką jau priima, tačiau buvo, kad ir ne itin noriai rūbininkės jį priėmė, esą nesaugosim.
Kaip į paspirtuką kolegos? Ar nesijuokia, kad ministras, kuris turėtų būt lyg ir solidus – laksto paspirtuku?
O vidaus reikalų ministras kaip tik dabar ruošiasi į Vyriausybės posėdį ir traukia vieną iš dviejų ministerijos įsigytų elektrinių paspirtukų.
Taigi Vyriausybė netoli, tad užuot kūręs automobilį, ministras birzgia elektriniu paspirtuku.
Tačiau kodėl vidaus reikalų ministras skirtingai nei jo kolega pasirinko elektrinį? Juk atsispirdamas ir pasportuotų kiek?
Tačiau skeptiškai žiūri toli gražu ne visi. Sustojus prie raudono šviesoforo signalo neretai žmonės sveikinasi, kalbina ir paprastai, nuoširdžiai bendrauja.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
