Lietuvos lenkų sąjunga (LLS) kreipėsi į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydama vetuoti Seimo priimtą naują Švietimo įstatymą.
LLS prašo, kad nuostatos, kurioms „akivaizdžiai priešinasi daugiatūkstantinės Lietuvos tautinių mažumų bendruomenės, liktų išbrauktos iš Švietimo įstatymo, ir būtų pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybei paruošti modelį, suderinus jį su tautinių mažumų bendruomenėmis, kuris išties atspindėtų veidrodinį principą, atitiktų moksleivių ir tėvų lūkesčius, ir valstybės interesą“.
„Tuo pačiu atsirastų galimybė tobulinti Lenkijos lietuvių švietimo sąlygas. Lietuvos lenkų sąjunga deklaruoja paramą Lenkijos lietuviams, siekiant gerinti jų bendruomenės funkcionavimo sąlygas. Tokiu būdu, Lietuvos lenkų sąjungos manymu, priartėsime prie vadinamojo veidrodinio principo mūsų kaimyninių valstybių ir strateginių partnerių švietimo sistemose“, - sakoma atvirame laiške Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kurį pasirašė LLS prezidentas, Seimo narys Michalas Mackevičius.
Laiške apgailestaujama, kad įstatymų leidėjas nesiryžo įteisinti pariteto nuostatos, priimdamas naująjį Švietimo įstatymą. „Pariteto stoka - akivaizdi. Lenkijos lietuviai laiko abitūros egzaminą ta kalba, kuria vyko ugdymo procesas. Lietuvos lenkai - ne. Mūsų valstybės švietimo sistemoje taip pat nėra privalomo gimtosios - lenkų - kalbos abitūros egzamino (Lietuvos lenkų sąjunga daugelį kartų to prašė). Lenkijos Respublikoje lietuviai, baigdami ugdymo kursą, privalomai laiko gimtosios lietuvių kalbos abitūros egzaminą. Lietuvos švietimo sistemoje nėra Lenkijos istorijos ir geografijos dalykų. Lenkijos lietuviai turi atskiras Lietuvos istorijos ir geografijos pamokas, dėstomas lietuvių kalba“, - pažymima laiške.
Pasak LLS, Lietuvoje taikomas „mokinio krepšelio“ 15 proc. priedas švietimo įstaigoms (šis priedas, kaip žinoma, taip pat skiriamas mokykloms ugdymo procesą vykdančioms lietuvių kalba Vilniaus, Šalčininkų, Trakų r.), Lenkijoje „mokinio krepšelio“ priedas mokykloms, kuriose ugdymas vykdomas lietuvių kalba, - 50-300 proc.
„Kaip matosi, švietimo sistema, veikianti abiejose valstybėse, - skirtinga. Aritmetikos principu ji nepalyginama. Perteikiant jos fragmentą gali atrodyti, jog politikų vadinamas veidrodinis principas tėra iškreipiantis veidrodis“, - sako Lietuvos lenkų sąjunga.
LLS teigia sunerimusi ir dėl Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos ketinimo suvienodinti valstybinės lietuvių kalbos egzaminą abiturientams: tiems, kurie dešimtmetį mokėsi lietuvių kalbos, kaip gimtosios, ir tiems, kurie dešimtmetį mokėsi lietuvių kalbos, kaip išmoktos.
LLS kreipėsi į šalies vadovę, įvertindama tarptautinius mūsų valstybės įsipareigojimus - Jungtinių Tautų Konvenciją, kurioje įtvirtinta prievolė susilaikyti nuo tautinių mažumų asimiliacijos, Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį.
Kovo 17 d. už Švietimo įstatymo pataisas balsavo 76 Seimo nariai, prieš - 14, susilaikė 29.
