„Paskutinėmis dienomis skleista informacija, kad neva yra susitarta švietimo srityje. Esą susitarta grupėje, kurią sukūrė Lietuvos ir Lenkijos vadovai. Deja, mes turime pasakyti, kad tai netiesa ir kad manipuliuojama neesminiais teiginiais“, – sakė Seimo narys nuo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Jaroslavas Mackevičius.
Esą dėl nieko esminio nesusitarta, o bandyta tik kalbėtis apie pašalines Šveitimo įstatymo įgyvendinimo subtilybes. Esą esminio pokalbio dėl švietimo reikalų darbo grupėje nebuvo nei Lietuvoje, nei Lenkijoje.
Dėl to esą šiandien ir vykdo protesto akcija, kuri, anot LLRA vadovo Voldemaro Tomaševksio, susilauks ir rusų mažumos atstovų – Rusų aljanso narių iš Klaipėdos. „Džiugu, kad mitingas, remiamas LLRA. Kaip tikimės, dalyvaus iki 5, o gal ir iki 10 tūkstančių žmonių,“ – sakė V. Tomaševskis.
Jis pabrėžė, kad rūpinasi ne tik švietimo reikalais, bet kėlė ir žemės grąžinimo Vilniaus rajone klausimus, kurią, anot jo, užgrobė valdininkija. Jis sakė žinąs, kas gyvena Tarandėje, kur sklypai esą padalinti beveik už dyką, žinąs ir kas priėmė tokius sprendimus. Esą dėl to mitingą remia ir buvusių savininkų atstovai. Taip pat esą prisidėsią smulkieji verslininkai, kurių teisės neva buvo pažeistas. Tad visi šie žmonės esą rinksis ginti savo teisių, kartu su LLRA.
Seime vyksta parlamentaro J. Narkevič, jo kolegos, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko Michalo Mackevič, Europos Parlamento nario, LLRA pirmininko Valdemaro Tomaševskio spaudos konferencija „Dėl tautinių mažumų ir kitų mūsų šalies piliečių grupių teisių apribojimų ir tais klausimais organizuojamų mitingų prie LR Seimo“.
Atsakydamas į portalo „Balsas.lt“ žurnalisto klausimą J. Narkevičius aiškino, kad tariamą lenkų autonomijos Vilniaus krašte siekį eskaluoja patys Lietuvos „pseudopatriotai“. „Mes esame lojalūs Lietuvai ir nesame blogesni patriotai, o kartais net ir geresni“, – sakė jis.
J. Narkevičius tiesiai neatsakė į klausimą ar patenkinus šiuo metu keliamus lenkų mažumos politikų reikalavimus, neatsirastų naujų. „Šiuo metu mes siekiame išlaikyti tas pozicijas, kurias turėjome iki stojimo į Europos Sąjungą ir kurios, pagal normalius Europos standartus, neturėtų būti bloginamos. Kai ponas Gintaras Songaila siūlo mums tą švietimo modelį, kuris taikomas Latvijos lenkams, yra gana keista. Latvijoje jis tinka, nes ten lenkai turės geresnes sąlygas nei iki šiol, o dėstomų gimtąja kalba dalykų tik daugės. Kai kalbama apie iškabas lenkų kalba greta iškabų valstybine kalba, kurios niekas neneigia, tai tos lentelės irgi daugiau mažiau kabėjo, niekam iš esmės netrukdė. Nebuvo jokių problemų, jokių vyriausybės atstovo kreipimųsi į teismą ir pan. Viskas prasidėjo per pastaruosius metus. Kalbėti apie platesnį reikalavimų spektrą galima tik galvojant apie tai, koks bus bendras demokratinių procesų suvokimas“, – sakė jis, neatskleidęs ar ateityje bus reikalaujama, kad Vilniaus krašto savivaldos įstaigos privalėtų atsakinėti ir lenkų kalba.
LLRA atstovai, remiami Lenkijos politikų, ypač jos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, jau kurį laiką reiškia nepasitenkinimą ne tik naujuoju Lietuvos švietimo įstatymu, kuriuo siekiama praplėsti dėstymą lietuvių kalba mokyklose su dėstomosiomis tautinių mažumų kalbomis. Taip pat, nepaisant net teismų sprendimų, netyla ginčai dėl lenkiškų pavardžių rašybos dokumentuose ir lenkiškų iškabų (šalia lietuviškų) su vietovių pavadinimais ten, kur kompaktiškai gyvena šios tautinės bendrijos žmonės.
Taip pat skaitykite:
