Vienaip ar kitaip su kriminaliniu pasauliu susiduria visi žmonės: vieni stebi jį per televizorių, kiti jame gyvena ir „sukasi“, o treti – stengiasi užkirsti kelią kriminalinio pasaulio „herojų“ veiklai.
Prisižiūrėjęs CSI tipo filmų, profesionalaus nusikaltimų tyrėjo kailyje svajotų atsidurti bene kiekvienas kriminalinių filmų gerbėjas, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VA VPK) kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistams tai kasdienybė.
CSI kriminalistams galima pavydėti technikos
CSI kriminalistai – vienas labiausiai pamėgtų televizijos serialų apie Las Vegaso kriminalinių tyrimų laboratoriją, kurioje dirbantys specialistai atskleidžia nusikaltimus pagal menkiausias užuominas.
„Tai realu ar labiau panašu į režisieriaus fantazijos padarinį?“, – Balsas.lt teiravosi policijos pareigūno.
„Šiame seriale rodomas panašus į mūsų darbas, tačiau CSI vykdomų tyrimų terminai yra labai greiti.
Jie greitai sužino biologinius pėdsakus, pas mus tai užtrunka kelis metus. Jų transportas ir technika yra daug geresni už mūsų, tačiau dirbdami su tuo, ką turime, mes gauname ne blogesnius rezultatus“, – džiaugėsi S. Boldyrev.
Be to, pašnekovas pabrėžė, kad lyginti Policijos komisariato ir CSI kriminalistų darbą būtų nesąžininga, nes kalbama apie skirtingas struktūras: „Kriminalistinių tyrimų centras prie policijos departamento – labiau pritaikytas procedūroms, kurias televizorių ekranuose atlieka CSI kriminalistai. Mes atliekame tik bazinius nusikaltimų tyrimus“.
Kalbėdamas apie CSI kriminalistų techniką, specialistas juokavo: „Jei mūsų tyrėjus nusiųstume į JAV ir duotume jiems dirbti su CSI kriminalistų technika, manau, puikiai susitvarkytume, tačiau JAV specialistams prireikus ištirti nusikaltimą su technika, naudojama mūsų specialistų, kažin ar pavyktų taip greitai“.
Lietuvos kriminalistų darbo kasdienybė
Diena iš dienos tirdami nusikaltimus, Lietuvos pareigūnai ieško padarytų nusikalstamų veikų įrodymų: rankų pėdsakų fiksavimas, subjektyvių portretų (fotorobotų) sudarymas, kvapo pėdsakų tyrimai, informacinių technologijų (kompiuterių, mobiliojo ryšio telefonų informacijos) tyrimai – tai pirminės procedūros, kurias atlieka šio skyriaus pareigūnai.
Jei atsiranda sudėtingesnių tyrimų būtinybė, kriminalinė byla perduodama į kriminalistinių tyrimų centrą, kuriame yra laboratorija, atliekanti DNR, sprogstamųjų medžiagų, šūvio pėdsakų, rašysenos, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei daugelį kitų tyrimų ir ekspertizių.
VA VPK kriminalistinių tyrimų skyriaus viršininkas Sergej Boldyrev naujienų portalui Balsas.lt papasakojo apie kriminalistinių tyrimų specifiką, supažindino su savo darbo priemonėmis ir pademonstravo, kaip kai kurie iš tyrimų yra atliekami.
Dažniausiai nusikaltimo tyrimas pradedamas nuo rankų pėdsakų paieškos, todėl pirmąjį savo reportažą ir skyrėme šiai procedūrai.
Kodėl pirštų pėdsakai itin svarbūs tiriant nusikaltimus?
Dėl savo pagrindinių savybių pirštų pėdsakai yra labai svarbūs siekiant atskleisti nusikaltimą.
Visų pirma, jie pasižymi individualumu. Visų žmonių pėdsakai yra skirtingi, nėra pasaulyje dviejų žmonių, kurių pėdsakai sutaptų, net dvynių pėdsakai skiriasi.
Antra, pėdsakai yra pastovūs. Susiformavę likus 3– 4 mėnesiams iki vaiko gimimo ir iki pat mirties jie išlieka tokie patys, net kai žmogus auga, keičiasi jo matmenys, pirštų raštas ir elementai nesikeičia.
Trečia, rankų pėdsakai gali atsistatyti. Nesunkiai pažeidus pirštą ar delną, po tam tikro laiko oda atsistatys ir rando neliks. Atsiradus giliai žaizdai ir pažeidus vidinius odos sluoksnius, lieka randas, kuris taip pat yra labai svarbus požymis, ieškant nusikaltėlio.
Kokie būna pirštų pėdsakai?
Rankų pėdsakai gali būti matomi ir nematomi. Jie gali būti aptinkami vizualiniu būdu – objektas apšviečiamas ir pėdsakai matomi prieš juos išryškinant. Norint pamatyti pėdsakus ant skaidrių objektų, reikia juos peršviesti.
Įvykio vietoje radę pėdsaką pareigūnai sprendžia, ar jį kopijuoti, ar paimti visą objektą su pėdsaku tyrimui atlikti. Tai priklauso nuo objekto paviršiaus: jei lygus, jį lengva nukopijuoti, o jei reljefinis, t.y. turintis tris išmatavimus (ilgį, plotį ir gylį), turimą pėdsaką galima netyčia sugadinti, todėl geriau visą objektą įpakuoti, kad jis nebūtų sugadintas transportavimo metu ir siųsti į laboratoriją.
Kaip aptinkami ir užfiksuojami pirštų pėdsakai?
Pėdsakų išryškinimui yra naudojamas specialus šepetėlis, kurio viduje yra magnetas. Pridėjus šepetėlį prie magnetinių miltelių, matosi, kaip jie prilimpa prie šepetėlio galiuko. Metalinis šepetėlis gali subraižyti paviršių, todėl atsiranda tikimybė sugadinti pėdsaką.
Daktiloskopinių miltelių spalvą pareigūnai renkasi pagal objekto spalvą – pavyzdžiui, tamsiam stiklui naudoja baltus miltelius, o skaidriam – tamsius, nes objekto ir miltelių kontrastas padeda lengviau pamatyti pėdsakus.
Prie metalinio paviršiaus magnetiniai milteliai prilimpa, nors geras specialistas ir gali juos išryškinti, tikėtina, kad pėdsakai bus sugadinti, todėl šiuo atveju kriminalistai naudoja kitą šepetėlį ir nemagnetinius miltelius.
Kaip nesugadinti pirštų pėdsako?
Išryškinus pėdsakus, imama skaidri arba juoda daktiloskopinė plokštelė, kuri analogiškai pasirenkama taip, kad sudarytų kontrastą su milteliais. Atkerpama didesnė už pėdsaką plokštelės dalis, pasirenkamas ryškiausias tyrimui tinkamas pėdsakas, ant kurio uždedama iškirpta plokštelės dalis.
Nukopijavus pėdsakus, ant plokštelės užklijuojamas apsauginis sluoksnis ir visa tai keliauja į specialųjį voką, ant kurio surašoma techninė informaciją tyrėjams.
Kai specialistai turi nukopijuoti pėdsakus nuo nelygaus paviršiaus ar ledo, netinka nei milteliai, nei daktiloskopas. Tuomet į pagalbą pasitelkiama speciali pasta – mikrosilas. Tai skysta pasta, kuri užpildo paviršių ir sukietėja, išryškindama piršto pėdsaką.
Daktiloskopavimo procedūra
Neretai pareigūnams tenka atlikti pirštų pėdsakų sulyginimo procedūrą. Pavyzdžiui, apdorodami objektus vagystės iš gyvenamosios patalpos atveju, pareigūnai randa daugybę pirštų pėdsakų. Kadangi būtina atskirti buto savininkų ir nusikaltėlių pėdsakus, imami palyginamieji pavyzdžiai.
Nukentėjusiojo pirštų atspaudai daktiloskapuojami ir palyginami su pėdsakais, rastais įvykio vietoje. Tyrėjai daro prielaidą, kad tie pėdsakai, kurie nesutampa su savininkų, priklauso nusikaltėliui.
Daktiloskopavimui naudojami paprasti spaustuviniai dažai: padaroma vientisa masė, volelis vienodai padengiamas dažais, kad būtų nuimti kokybiški pirštų atspaudai. Daktiloskopavimo procedūrą pareigūnai pradeda atlikti nuo dešinės rankos nykščio. Laikantis visų atsargumo priemonių, padaromi ir kontroliniai atspaudai, kad būtų išvengta specialistų klaidų, kurie per neapdairumą gali netyčia supainioti rankas vietomis.
Atlikus tyrimą, pirštų atspaudai skanuojami, registruojami ir lyginami su kriminalistinių tyrimų centro duomenų baze. Speciali programa pėdsakuose sužymi pagrindinius požymius, pagal kuriuos išduodamas kandidatų sąrašas. Sąrašas keliauja pas ekspertą ar specialistą, kuris ir taria lemiamą žodį.
„O kas, jei nusikaltėlis dirba su pirštinėmis ir nepalieka niekur pirštų atspaudų?“, – Balsas.lt klausė S. Boldyrevo.
„Visų pėdsakų nusikaltėlis atsikratyti niekada nesugebės, nebent jis Karlsonas ir skraido ore“, – šyptelėjo pareigūnas.
Kitą savaitę naujienų portale Balsas.lt žiūrėkite reportažą apie tai, kaip yra sudaromas žmogaus subjektyvus portretas (fotorobotas).
Taip pat skaitykite:
