Rusijos karinės intervencijos auka tapusi Gruzija šaukiasi pasaulio pagalbos: Tbilisis išsiuntė NATO valstybėms prašymą suteikti jai karinę paramą. Lietuvą tokią pagalbą pasiruošusi suteikti ir ragins tą padaryti kitas valstybes.
„Pasiruošę suteikti karinę pagalbą“
šiandien užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdyje pristatys Lietuvos poziciją dėl Gruzijos. Vakar Lietuvos pozicija jau buvo pristatyta Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK). P.Vaitiekūnas neslepia: Rusijai nesusitvarkius su taikos palaikymo misija Gruzijos teritorijoje, Lietuva siūlys savo partneriams ES įvesti į karo nusiaubtą šalį tarptautines pajėgas.
Gruzija NATO valstybių paprašė suteikti jai karinę pagalbą. Ar Tbilisio prašymas bus įvykdytas, paaiškės artimiausiu metu, kai susirinks NATO Taryba, tačiau Lietuva būtų linkusi suteikti gruzinams tokią pagalbą.
Pasak P.Vaitiekūno, sprendžiant konflikto sureguliavimą Rusija privalo atsižvelgti į JAV ir ES nuomonę, priešingu atveju gali būti atsakomosios priemonės, dėl kurių nukentėtų ir Maskva, ir Vakarai.
„Turime akcentuoti dvi neabejotinas Europos civilizacijos vertybes: pagarbą demokratiškai išrinktai valstybės valdžiai – Gruzijos valdžiai – ir pagarbą sienų neliečiamumui. Šios agresijos metu Rusija nutolo nuo tų vertybių“, - tvirtino Lietuvos diplomatijos šefas.
„Trijų tankų nesiųsime“
Dažniausiai santūrus Seimo URK pirmininkas Justinas Karosas vakar nepagailėjo kritikos Rusijai.
„Jeigu šepetį pavadinsime žinduoliu, pieno liaukos pas jį neatsiras – jis vis tiek bus šepetys. Kaip bepavadintume įvykius Gruzijoje – konfliktu, karu ar agresija – tai tas pat dalykas. Ją (Rusijos agresiją - aut.) galima baigti ne su Rusijos taikdarių pagalba, o su Europos Sąjungos ir NATO pagalba. Tik veikiant bendrai galima išspręsti šią problemą“, - įsitikinęs J.Karosas.
Seimo URK vakar paragino imtis neatidėliotinų veiksmų, kad Rusijos karinės pajėgos būtų nedelsiant ir besąlygiškai išvestos iš Gruzijos valstybės teritorijos, o Maskva ir Tbilisis kviečiami kuo greičiau atnaujinti politinį dialogą.
Komitetas paragino NATO ir ES Tarybas nedelsiant panaudoti turimus politinius bei karinius instrumentus konfliktui sureguliuoti. Kol bus suformuota ir pradės veikti tarptautinė taikos palaikymo misija, Lietuvos parlamentarai ragina priimti sprendimą dėl ES greitojo reagavimo pajėgų dislokavimo Gruzijoje.
Pasak J.Karoso, jeigu Gruzijoje atsiras tarptautinės pajėgos, tai dar nereikš, kad čia turės atsirasti ir mūsų karinės pajėgos. „Yra įvairių variantų: gali vykti karo medikai. Niekas šiandien negalvoja apie mūsų trijų tankų siuntimą ir panašius dalykus“, - ramino politikas.
V.Adamkus jau Gruzijoje
šalies vadovas Valdas Adamkus vakar vėlai vakare atvyko į Gruziją. Kartu su mūsų prezidentu atvyko ir Lenkijos bei Estijos prezidentai Lechas Kaczynskis ir Toomas Hendrikas Ilvesas bei Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis.
Pasak V.Adamkaus, nors Rusija skelbia baigianti savo karinę operaciją Gruzijoje, tuo agresija prieš suverenią šalį nesibaigia. „Gruzijos teritorijoje lieka Rusijos karinės pajėgos, o šalies infrastruktūra buvo griaunama dar ir šiandien. Kaukazo regione – atvira karo žaizda“, - teigė prezidentas.
Šalies vadovas įsitikinęs: rusų kariuomenė nedelsdama turi pasitraukti iš Gruzijos teritorijos. „Negali būti jokios kalbos apie Rusijos Federacijos karinės operacijos atnaujinimą. Bus didelė gėda Europai, jei ji nesugebės apginti sugriautos Gruzijos, kuri nei savo dydžiu, nei ištekliais niekada neprilygs Rusijai“, - pabrėžė V.Adamkus
Baltijos šalių, Lenkijos, Ukrainos valstybių vadovai ketina susitikti su prezidentu Michailu Saakašviliu ir kitais Gruzijos aukštais valdžios atstovais. Taip pat buvo planuojamas susitikimas su vakar į Tbilisį ketinusiu atvykti Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy.